ŠMM

Pedagogika. Žmogus gimsta jau turėdamas didžiulį spiečių neuronų, vėliau, jam augant, smegenyse tarp neuronų formuojasi ryšiai. O nenaudojami ar rečiau naudojami ryšiai nunyksta. Nors neuronų jungtys gali ataugti ir vėliau, tačiau sparčiausiai jos formuojasi ankstyvame vaiko amžiuje. Ir kuo įvairesne veikla užsiima vaikas, tuo daugiau išsivysto neuroninių jungčių.

Pasak Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto dekanės prof. Onos Monkevičienės, vienas naujausių smegenų tyrimų atskleidė: jeigu norite, kad jūsų vaikas išaugtų gabus, ankstyvoje vaikystėje sudarykite sąlygas jam patirti kuo įvairesnių pojūčių.

„Be to, 4–6 metų amžiaus vaikai sparčiai ugdosi savireguliaciją, tikslingą elgesį, gebėjimą planuoti – savybes, kurios vėliau gyvenime dažnai lemia sėkmę. Tačiau šios savybės gali formuotis tik tinkamai ugdant vaikus, sudarant sąlygas patirti ir įveikti iššūkius“, – sako O.Monkevičienė.

Ar svarbi mokymosi pradžia?

Naujausių tyrimų duomenimis, nuo to, ar vaikui buvo sėkminga mokyklos lankymo pradžia, nemažai priklauso ir tai, kaip jam seksis mokytis toliau. Anksčiau nustačius mokymosi sunkumus, anksčiau galima ir padėti juos ištaisyti. Nepašalinti ankstyvoje vaikystėje, šie skirtumai turi tendenciją dar labiau ryškėti.

Vaikų, kurie ankstyvoje vaikystėje buvo ugdomi nevienodai, kognityvinis, socialinis, emocinis vystymasis skiriasi. Mokslininkai pripažįsta, kad tikslingas, kokybiškas ankstyvasis ugdymas daro stiprią įtaką vaiko raidai. Prastiems mokymosi rezultatams daugiausiai įtakos turi skurdas ir šeimos disfunkcija. Todėl ankstyvasis institucinis ugdymas yra vienas iš būdų mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.

Buvo lyginami Europos šalių vaikų, kurie lankė ankstyvojo ugdymo įstaigas ir kurie ne, pasiekimai. Lankiusių įstaigas vaikų pasiekimai yra net 18 taškų aukštesni nei vaikų iš tokių pat šeimų, kurie nedalyvavo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose (tai Europos Komisijos duomenys iš „Euridikės“ ir „Eurostato“ ataskaitų). Rumunijoje šie skirtumai yra net 74 taškai, Bulgarijoje – 44, Švedijoje ir Slovakijoje – daugiau nei 20. Lietuvoje skirtumas šiek tiek mažesnis, siekia 16 taškų, tačiau taip pat laikomas reikšmingu.

Kiti atskleidė tyrimai, į ankstyvąjį vaikų ugdymą investavus vieną JAV dolerį, ateityje galima sutaupyti devyniskart daugiau: paprastai netenka leisti pinigų prevencinėms programoms, o žmogus, įgijęs išsilavinimą, greičiau susiranda darbą. Tyrimai patvirtina, kad suaugusieji, kurie vaikystėje lankė ankstyvojo ugdymo programas, būdami 40-mečiai uždirbo daugiau nei tokių programų nelankiusieji.

Išanalizavus ir įvertinus padėtį Lietuvoje, susipažinus su kitų šalių patirtimi, pas mus taip pat pasiūlyta įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą.

Europos tendencijos

„Daugelyje šalių vaikai pradeda lankyti mokyklą šešerių metų, tik Lietuvoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Skandinavijos valstybėse – nuo septynerių. Apskritai pastebima institucinio ugdymo ankstinimo tendencija“, – sako Laimutė Jankauskienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja.

Šiaurės Airijoje gyvenanti Audronė, trijų vaikų mama, pasakoja, kad čia jau trejų metukų mažyliai pėdina į darželį, kuris panašesnis į priešmokyklinę grupę: jie jau gauna knygučių, pieštukų ir pan.

„Į pirmą klasę vaikai privalo eiti nuo ketverių arba penkerių metų – priklauso nuo gimimo dienos. Pavyzdžiui, mūsiškis Justas pradėjo mokslus ketverių metukų, Augustas – beveik penkerių. Mano nuomone, keturmečiui dar per anksti į mokyklą, jis dar turėtų stiprėti šeimoje. Tuo labiau kad yra vaikų, kuriems sunku priprasti prie svetimų žmonių, orientuotis kitokioje aplinkoje. Bet išimčių nedaroma. Nors, kita vertus, taip vaikas greičiau pripranta prie disciplinos ir vidaus taisyklių. O jei vaikas iš rizikos šeimos ir, tarkim, neturi draugų, tai jam puiki galimybė anksčiau integruotis į visuomenę.“

Audronė pasakoja, kad pirmieji treji metai mažai kuo skiriasi nuo likusių ketverių pradinėje, tik viskas būna mažesnėmis dozėmis – ir namų darbų mažiau, ir testų, kontrolinių, o mokymasis atmieštas žaidimais. Bet jie mokosi tų pačių dalykų kaip ir vyresniokai – kalbos, matematikos, kūno kultūros ir pan., tik „švelnesne“ forma.

Belgijoje įsikūrusi Aida, dviejų mažamečių motina, gali nemažai papasakoti apie sudėtingą šios šalies švietimo sistemą. „Tai, kas lietuviškoje švietimo sistemoje vadinama darželiais, Belgijoje dažnai – vienu pavadinimu „mokykla“. Mano sūnus nuo 2 metų ir 11 mėnesių lanko prancūzišką darželį ir kalbėdama su juo dažniausiai sakau „mokyklėlė“ ar „mokykla“. Prieš tai jis nuo vienų metų lankė lopšelį. Ikimokyklinis ugdymas yra trijų ciklų: parengiamoji grupė (nuo 2,5 metų), mažoji sekcija (3–4 metų), vidurinė sekcija (4–5 metų) ir didžioji sekcija (5–6 metų)“, – aiškina Aida.

Iš pradžių į ankstyvą institucinį vaikų ugdymą ji sako žiūrėjusi skeptiškai. Tačiau antraisiais sūnaus mokyklėlės lankymo metais nuomonė pasikeitė. „Iš klasėje iškabintų vaikų darbelių matau, kaip jie nuosekliai dirba ties tam tikromis temomis, žaismingai, bet metodiškai mokosi piešimo, tapymo, skaitymo ir rašymo pradmenų. Ankstyvajame amžiuje, atsižvelgiant į prancūzų kalbos specifiką, raštas prisijaukinamas atliekant įvairias užduotėles su dėlionėmis, paveiksliukų su piešiniais ir žodžiais atpažinimu, grupavimu, – pasakoja jauna mama. – Būtų galima kalbėti ir apie belgiškos ankstyvojo priešmokyklinio ugdymo sistemos trūkumus, tačiau apsiribosiu subjektyviu pastebėjimu, kad patys tėvai ir vaikai į darželius žiūri daug pozityviau nei Lietuvoje. Žinoma, tai susiję ne tik su pačia švietimo sistema, mokymo metodika, bet ir su daugeliu kultūrinių, socialinių aspektų.“

Nors ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, „Eurostato“ duomenimis, Belgijoje šias įstaigas lanko apie 98–99 proc. vaikų. Pradinis ugdymas prasideda nuo šešerių. „Trimečiui ar keturmečiui lankyti ~mokyklą~ – šis žodis labiau nei darželio terminas apibūdina belgišką ugdymo specifiką – yra savaime suprantamas dalykas. Darželius lanko net ir vaikai iš šeimų, kuriose tėvas ar motina nedirba. Požiūris į darželius, apskritai žiūrint, yra pozityvus – manoma, kad vaikai juose įgyja socialinių, bendruomeniškumo, psichomotorinių ir pirmųjų kultūrinių kompetencijų, – pasakoja Aida. – Užsiėmimai mokyklose trunka nuo 9 iki 15 valandos. Trečiadieniais tiek darželiuose, tiek mokyklose užsiėmimai vyksta tik iki 12 val. Dažnai vienas iš tėvų trečiadieniais dirba ne visą darbo dieną.“

Pasak Aidos, tėvai moka už maistą, nors yra galimybė valgyti savo atsineštą, taip pat už užklasinę grupę ar pasirinktus būrelius po bendrųjų užsiėmimų. Mokesčiai nėra dideli, socialiai remtinos šeimos gauna paramą iš savo bendruomenės.

Belgijoje yra ir privačių darželių, bet jų nedaug ir jie labai brangūs.

Pamoka – tai labiau žaidimas

O.Monkevičienės manymu, Lietuvoje dalis tėvų delsia savo mažylį nuvesti į priešmokyklinio ugdymo grupę, nes kažkodėl įsivaizduoja, kad šešiamečiai neatsitraukdami sėdi prie stalų ir mokosi skaityti bei rašyti. Profesorės teigimu, ne visi tėvai susipažinę su šiuolaikine pedagogika – vaiko ugdymu per jam įdomią ir smagią veiklą: kartu su bendraamžiais ir auklėtoja tariantis, bendraujant, žaidžiant ir pan. Šiandien vaikai ugdomi padedant jiems įsitraukti į žaidimus ir kurti įdomią, smagią veiklą, sudarant sąlygas tyrinėti, atrasti, veikti bendradarbiaujant su bendraamžiais ir pedagogais.

„Pagrindinis priešmokyklinio ugdymo tikslas yra padėti vaikui pasirengti tapti mokiniu, kad jis norėtų mokytis mokykloje ir jam sektųsi. Svarbu, kad vaikas išmoktų pasitikėti savimi, bendrauti, nesibaimintų imtis naujos veiklos. Kad išmoktų „girdėti“, ką kalba kiti, sugebėtų nors trumpai išlaikyti dėmesį ir pan. Jei pradžia bus sėkminga, didelė tikimybė, kad vaikas noriai mokysis ir vėliau“, – sako L.Jankauskienė.

~Siekiant sudaryti sąlygas visiems vaikams gauti kokybišką ugdymą įgyvendinamas ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas„Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“. Mažų vaikų ugdymas derinamas su konkrečioje vietovėje gyvenančių šeimų poreikiais: pakeistas ugdymo įstaigų darbo laikas, siūloma daugiau veiklų, įsteigtos naujos grupės. Didelis dėmesys skirtas ir ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo kokybės gerinimui. Auklėtojams, darželių vadovams ir kitiems specialistams buvo organizuojami mokymai, sukurtos kvalifikacijos tobulinimo programos bei parengtos metodinės priemonės.~

Teresė Karklinytė