Demografams lėtai skaičiuojant, o centrinei valdžiai rypaujant, kaip sustabdyti emigrantų iš Lietuvos srautus, regionų merai skelbia, kad ne tarptautinė emigracija kelia didžiausią pavojų, o vietinė migracija.

“Lietuva – laisva šalis, tad negali varžyti žmogaus noro išvykti pamatyti pasaulio, užsidirbti pinigų ar pramokti kalbos. Be to, dalis šių emigrantų čia siunčia savo pinigus, perka turtą ir planuoja ateityje sugrįžti, – sako Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. – Bet tie, kurie išvažiuoja iš rajoninių savivaldybių į Lietuvos didmiesčius, jau niekada nebeplanuoja grįžti. Ir tokia centralizacija gerokai pavojingesnė.”
Tokiai nuostatai pritaria ir buvęs Utenos rajono meras, šiuo metu Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. Jo žodžiais, kaimiškos savivaldybės žmonėms vis mažiau patrauklios gyventi. Mat mažėjant gyventojų, “traukiasi” daugelio viešųjų paslaugų apimtys, o ir pačių paslaugų nebelieka.
“Mes turime užtikrinti kokybišką sveikatos apsaugą, švietimo paslaugas, bet stinga gydytojų, o daugelis mokytojų jau arti pensinio amžiaus, ir nėra kam jų pakeisti. Pagaliau, centrinei valdžiai priėmus sprendimus taupyti ir uždaryti esą neefektyvius ligoninių skyrius, kaimo mokyklas, paslaugos nuo gyventojų dar labiau nutolo, – vardija B.Ropė. – Taip, viena vertus, nesant Ignalinoje daktaro, žmogus gali lengviau išvažiuoti konsultuotis į Visaginą, Uteną ar Vilnių. Aišku, jis renkasi Vilniaus universitetines Santariškių klinikas, bet ten tokių kaip jis tūkstančiai, tad pagalbos tenka laukti dar ilgiau – ne savaitę, o mėnesių mėnesius.”
Pasirodo, ignaliniškiai “Sodros”, policijos, Registrų centro, “Regitros” reikalų tvarkyti turi važiuoti už daugiau kaip pusšimčio kilometrų – į Uteną, o ieškoti teisinės pagalbos, spręsti teisminių ginčų, žemės grąžinimo, ligonių kasų klausimų reikia vykti net į Panevėžį. Galiausiai net degalų daugelis šio rajono gyventojų gali pasipildyti tik sukorę 30 km, o norint nusiimti pinigų nuo kortelės tenka važiuoti 30–50 km, mat privatizavus bankus ir nenustačius reikalavimų naujiesiems savininkams iš penkiolikos banko skyrių teliko vienas.
“Ir tai nėra tik mūsų savivaldybės problema – taip gyvena visų rajoninių savivaldybių žmonės. Užtat ūgtelėjusiems vaikams tėvai sako: bėkit iš čia, statykitės namus didmiesčiuose, nes čia per brangu gyventi”, – aiškina B.Ropė.
E.Pupinis pripažįsta, jog centrinė valdžia labai mažai padarė, kad sumažintų skirtumus tarp regionų, nors prieš kurį laiką ir garsiai kalbėjo apie kai kurių valdiškų institucijų perkėlimą iš Vilniaus į kitus miestus. “Bet pirmiausia, ką reikėtų padaryti, tai griežtai atskirti paramos lėšas verslo plėtrai, – neabejoja parlamentaras. – Didžioji paramos dalis turėtų tekti ne Vilniui ar kitiems didmiesčiams, o regionams. Kol šito nebus, tol iš regionų žmonės bėgs tiek į kitus miestus, tiek į užsienį.”
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, didžiausi išvykstančiųjų srautai plūsta iš Utenos (19 proc.), Tauragės (18 proc.), Šiaulių (17 proc.) ir Alytaus (16 proc.) apskričių, o vertinant pagal rajonus – iš Visagino (25 proc.), Akmenės ir Pagėgių (22 proc.) savivaldybių.