2012 Vasario 05

Gyventojai aktyviau skolina Vyriausybei

veidas.lt

BFL

Per tris dienas nuo skolinti valstybei skatinančios kampanijos „Tikime Lietuva“ pradžios banke DNB vidutinė Vyriausybės vertybinių popierių apyvarta šoktelėjo apie šešis kartus.

Banko atstovų teigimu, tai rodo, kad daug žmonių nežino, jog Vyriausybės vertybinių popierių galima nusipirkti visuose banko skyriuose.
Manoma, kad šiemet gyventojai Vyriausybei skolins aktyviau, nes dėl euro zonos krizės padidėjo obligacijų pelningumas ir palūkanos. Pasak „DNB markets“ vadovo Mindaugio Tutlio, šiuo metu platinamos Vyriausybės obligacijos leidžia uždirbti daugiau, nei padėjus indėlį daugelyje bankų. „2009 m. Vyriausybės vertybiniai popieriai sulaukė didelio populiarumo, nes palūkanos buvo didesnės, nei mokėjo „Snoras“. Šiemet, kai didžiausias palūkanas siūliusio „Snoro“ neliko, o gyventojai ieško patikimesnių šaltinių santaupoms laikyti, irgi tikimės apyvartos didėjimo“, – teigia M.Tutlys.
Nors pssiūlymu skolinti valstybei susidomi vis daugiau gyventojų bei įmonių, indėlių Vyriausybės obligacijos nepranoks: padėjęs indėlį palūkanas gali gauti jau po kelių mėnesių, o įsigyti Vyriausybės vertybinių popierių trumpam laikui neapsimoka. DNB banke populiariausios iki dvejų metų trukmės Vyriausybės obligacijos litais, o vidutinė perkamų vertybinių popierių suma, banko duomenimis, siekia apie 10 tūkst. Lt.
Nuo 2009 m. pradžios šis bankas jau išplatino Vyriausybės vertybinių popierių už daugiau nei 1,5 mlrd. Lt.
Tuo tarpu praėjusią savaitę per vieną dieną Lietuva tarptautinėse rinkose pasiskolino apie 4 mlrd. Lt: buvo išplatinta 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės emisija su didesnėmis, nei tikėtasi, 6,75 proc. metinėmis palūkanomis. Obligacijos turi būti išperkamos 2022-ųjų vasarį.
Taigi Lietuva vidaus rinkoje skolinasi santykinai nedidelę dalį: maždaug du trečdalius lėšų užsienyje ir apie trečdalį – vidaus rinkoje. Kaip teigia Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas, užsienyje Lietuva skolinasi kelis kartus per metus, tačiau vienu kartu pasiskolinamos didelės sumos – mažiausiai 1,5 mlrd. Lt, o vidaus rinkoje skolinamasi nuolat (pavyzdžiui, 2011 m. įvyko 51 aukcionas ir buvo išleistos 27 taupymo lakštų emisijos), tačiau mažesnėmis sumomis. M.Tutlio teigimu, Lietuva daug išloštų, jei vidaus rinkoje skolintųsi aktyviau, o tai esą galima pasiekti siūlant ir populiarinant tinkamus investicinius produktus.
Pernai Lietuvos Vyriausybė iš viso skolinosi per 6 mlrd. Lt, šiemet numatoma skolintis daugiau nei 10 mlrd. Lt.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Jo Jo rašo:

    Sveiki,
    E-sim – tai galimybe buti tuo, kuo nori – stipriu karininku, protingu politiku, garsiu žurnalistu ar turtingu verslininku! Istok i karini buri, rašyk laikrašti, ikurk imone ir idarbink i ja žmones, prisijunk prie partijos ir buk seimunu, ar net prezidentu! Svarbiausia, visa tai gali daryti už tevyne – Lietuva! e-sim.org/lan.25797/


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...