Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų prisideda prie savo pensinio amžiaus artimųjų išlaikymo, tačiau tik penktadalis patys norėtų būti išlaikomi senatvėje. Daugumos gyventojų nuomone, tinkamą pensiją turėtų užtikrinti valstybė, tačiau net 68 proc. nesitiki, kad „Sodros“ mokamos pensijos senatvėje pakaks. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Prie dabartinės pensijos trūksta mažiausiai 300 Lt

Remiantis apklausos duomenimis, dažniausiai remiami tie pensininkai, kurių pajamos vienam šeimos nariui sudaro 601-800 Lt per mėnesį. 77 proc. artimųjų per mėnesį tam skiria iki 300 Lt, tačiau šios sumos pakanka tik 16 proc. remiamų pensininkų. Beveik pusė pensininkų ir gyventojų, turinčių pensinio amžiaus artimųjų, nežino, kokia papildoma suma patenkintų jų poreikius senatvėje, tačiau 40 proc. jų mano, kad ji turėtų būti didesnė nei 300 Lt.

„Tyrimas parodė, kad oresnę senatvę galėtų užtikrinti prie pensijos pridedami bent 300 Lt. 35-erių metų žmogus, norintis gauti 300 Lt didesnes pajamas senatvėje, galėtų jas užsitikrinti jau dabar kaupiamajam gyvybės draudimui skirdamas apie 120 Lt per mėnesį. Tokiu būdu kaupiant 30 metų, 65-erių metų išėjus į pensiją, būtų sukaupta maždaug 58 tūkst. Lt suma. Iš jos 16 metų – tiek, kiek pagal statistinius Lietuvos duomenis vidutiniškai dar gyvena į pensiją išėjęs asmuo – prie pensijos būtų galima prisidėti po 300 Lt per mėnesį“, – skaičiuoja Artūras Bakšinskas, LGDĮA prezidentas.

Pensija turi pasirūpinti valstybė

Nors daugiau kaip trečdalis gyventojų pripažino remiantys savo artimuosius pensininkus, patys būti remiami norėtų vos 18 proc. pensinio amžiaus nesulaukusių gyventojų. Artimųjų paramos atsisakytų jauniausi (iki 29 m.) gyventojai, o už ją dažniausiai pasisako vyresnieji (40-59 m.). Nors nemaža dalis gyventojų pritaria minčiai, kad pasirūpinti pensija – paties žmogaus pareiga, 76 proc. apklaustųjų mano, kad orią senatvę turi garantuoti valstybė.

„Tarp visų amžiaus grupių dominuoja požiūris, kad tinkamą pensiją turėtų užtikrinti valstybė, tačiau net du trečdaliai gyventojų nemano, kad tos pensijos pakaks. Natūraliai peršasi išvada, kad tokia nuostata turėtų paskatinti gyventojus pačius rūpintis pensija, tačiau net ir suvokdami, kad ateityje valstybė nepajėgs tuo pasirūpinti, patys nesiima jokių priemonių“, – teigia A. Bakšinskas.

Pasak jo, reikėtų nepamiršti, kad norimos pensijos dydį galima užsitikrinti papildomai kaupiant per kaupiamąjį gyvybės draudimą, ir kuo anksčiau pradedama kaupti, tuo mažiau lėšų tam reikia skirti per mėnesį bei tuo daugiau galima sukaupti senatvei.

„Prognozuojama, kad valstybės mokama pensija sudarys tik 40 proc. buvusio atlyginimo. Norint užsitikrinti bent 70 proc. atlyginimo siekiančią pensiją, tampa itin svarbus paties žmogaus indėlis į orią senatvę. Neaiškios pensijų reformos, besikeičianti situacija su II pakopos pensijų fondais turėtų paskatinti pačius gyventojus visaverte senatve rūpintis iš anksto, kad sulaukus pensinio amžiaus nereikėtų laukti artimųjų paramos“, – teigia LGDĮA prezidentas.

Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausta 1000 vyresnių negu 18-os metų Lietuvos gyventojų. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“, „MetLife Amplico“ ir „Nordea Life“.