Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija  aptarė pavasario potvynio Lietuvoje valdymą ir jo padarytų nuostolių kompensavimo galimybes. Valstybės ir savivaldybių įmonės ir įstaigos bei ūkio subjektai patyrė per 7,3 mln. litų nuostolį, gyventojai, pagal pateiktas kompensavimo paraiškas, galimai patyrė 2,57 mln. litų nuostolių. Visgi deklaruotos sumos dar turės būti pagrįstos.

„Potvynis šiais metais buvo neeilinis, siekiant maksimaliai suvaldyti situaciją, imtasi kraštutinių priemonių – ledo sangrūdų sprogdinimų. Galima teigti, jog visos tarnybos dirbo sklandžiai, sprendimai buvo priimami laiku ir efektyvūs“, – sakė VESK pirmininkas vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

VESK nutarė siūlyti Vyriausybei pirmiausia kompensuoti nuostolius (daugiau nei 192 tūkst. litų) ūkio subjektams, kurie buvo pasitelkti padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms šalinti potvynio padarinius, skyrusiems savo techniką ar kitus materialinius resursus. Pirmumo teisę kompensuoti nuostolius – per 335 tūkst. litų – nutarta siūlyti suteikti ir gelbėjimo ir potvynio padarinių likvidavimo darbus atlikusioms civilinės saugos sistemos pajėgoms – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Policijos departamentui prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM ir Lietuvos kariuomenei.

Dėl kompensacijų gyventojams apsispręsti turės vyriausybė, atsižvelgdama į turimus finansinius resursus, nukentėjusiųjų socialinę padėti bei kitas aplinkybes. „Nuostolių kompensavimo gyventojams klausimu dar bus diskutuojama. Tarkime, Kaune, kur Nemunas užliejo individualių namų kvartalą, yra susidariusi sudėtinga situacija. Aplinkos ministerijos teigimu, ši teritorija yra pažymėta kaip galima potvynio zona ir leidimai statyboms neturėjo būti išduoti. Šiuo atveju, manau, savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę. O mano įsitikinimu, patys žmonės turėtų apsidrausti savo turtą“, – sakė ministras R. Palaitis. Tikimasi, kad Vyriausybė sprendimą dėl nuostolių kompensavimo tvarkos priims per 2-3 savaites.

Tirpstant gausiam sniegui šių metų pavasarį potvynis kilo ne tik Nemuno žemupyje, bet ir Nemuno ir Neries aukštupiuose, patvino Lėvens ir Sanžilės upių baseino zonos. Potvynio ir polaidžio metu buvo užlietos Šilutės rajono, Pagėgių, Kauno rajono, Panevėžio rajono, Jonavos rajono, Joniškio savivaldybių teritorijos – iš viso beveik 40 tūkst. hektarų. Didžiausios teritorijos – beveik 24 tūkst. hektarų – buvo užlietos Šilutės ir – 16 tūkst. hektarų – Pagėgių savivaldybėse. Iš viso nukentėjo 32 kaimai, per 300 namų ir sodybų, 2780 sodo namelių. Iš viso užlietose teritorijose gyvena arti tūkstančio žmonių, potvynio metu evakuota buvo beveik pusė jų.