Bundanti šalies ekonomika gaivina ir paskolų rinką, teigia Lietuvos banko ekspertai. Komerciniai bankai taip pat pastebi, kad pastaruoju metu klientai skolinasi drąsiau.

Pinigų gyventojai dažniausiai prašo būsto remontui ir automobiliui, rašo dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena”.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai antrą 2010 metų pusmetį skolinasi kur kas aktyviau nei skolinosi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

“Šį pusmetį, palyginti su ankstesniu, įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausa, pirmą kartą po dvejus metus stebėto mažėjimo, padidėjo. Prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys – dauguma bankų tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi paklausa ir toliau didės”, -sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Simonas Krėpšta.

Jo teigimu, namų ūkiai skolinasi drąsiau dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvų ir augančio vartotojų pasitikėjimo. Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos.

Bankai tikisi, kad jau pirmą kitų metų pusmetį tiek namų ūkių, tiek įmonių finansinė padėtis ims gerėti, taigi ir paskolų paklausa turėtų augti.

Jo teigimu, namų ūkiai skolinasi drąsiau dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvų ir augančio vartotojų pasitikėjimo.

Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 metų pabaigos.

Bankai tikisi, kad jau pirmą kitų metų pusmetį tiek namų ūkių, tiek įmonių finansinė padėtis ims gerėti, taigi ir paskolų paklausa turėtų augti.

Anot Ūkio banko kreditų tarnybos vadovo Mindaugo Pašvensko, dažniausiai skolinamasi automobiliui pirkti, būsto remontui ir buitinei technikai įsigyti.

Estų banko “Bigbank”, kurio specializacija – vartojimo kreditai, apklausų rezultatai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) bankų klientų skolinasi būstui remontuoti. Panašus skaičius apklaustųjų (21 proc.) paskolą sakėsi imantys įvairioms problemoms spręsti, tarp kurių minimos ir finansinės.

„Vilniaus diena“ rašo:

„Lietuvos banko Ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai antrą 2010 m. pusmetį skolinasi kur kas aktyviau nei skolinosi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

“Šį pusmetį, palyginti su ankstesniu, įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausa, pirmą kartą po dvejus metus stebėto mažėjimo, padidėjo. Prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys – dauguma bankų tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi paklausa ir toliau didės”, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Simonas Krėpšta.

Jo teigimu, namų ūkiai skolinasi drąsiau dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvų ir augančio vartotojų pasitikėjimo. Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos.

Bankai tikisi, kad jau pirmą kitų metų pusmetį tiek namų ūkių, tiek įmonių finansinė padėtis ims gerėti, taigi ir paskolų paklausa turėtų augti.

Bankininkai pastebi, kad pastaruoju metu pastebimai padaugėjo vartojimo paskolų, o tai reiškia, kad gyventojai jau jaučia tvirtesnį pagrindą po kojomis ir bando gerinti savo buitį ir gyvenimo kokybę.

Pavyzdžiui, Ūkio bankas per devynis šių metų mėnesius fiziniams asmenims išdavė septynis kartus daugiau paskolų nei pernai per tą patį laikotarpį. Vartojimo ir kitų rūšių paskolų šiemet iš viso išduota 321 fiziniam asmeniui. Be to, šiemet skolinamos ir didesnės sumos. Kreditų sumos svyruoja nuo 700 iki 40 tūkst. litų.

Šiuo metu gyventojai daugiausia esą skolinasi automobiliui pirkti, būsto remontui arba buitinei technikai įsigyti.

“Tokį vartojimo paskolų pagyvėjimą lėmė kelios priežastys, tačiau svarbiausia jų – didesnis žmonių užtikrintumas dėl ateities bei stabilesnė galimybė planuoti pajamas ir išlaidas. Be to, šiemet sumažėjo ir vartojimo paskolų palūkanos, taigi sąlygos skolintis gerėja”, – sakė Ūkio banko kreditų tarnybos vadovas Mindaugas Pašvenskas“.