Per praėjusius metus gyventojų skaičius mūsų šalyje sumažėjo dar beveik vienu procentu: palyginus su 2011 m., gyventojų Lietuvoje liko 28,4 tūkst. mažiau. Tokius duomenis pateikia Statistikos departamentas.

Pagrindinės priežastys, kodėl mūsų lieka vis mažiau – tai emigracija ir neigiama natūrali kaita, kai miršta daugiau žmonių negu gimsta. Pernai gimė 0,9 proc. mažiau vaikų nei 2011 m. Pastaruosius dvejus metus tūkstančiui gyventojų teko daugiau negu 11 gimusiųjų ir beveik 14 mirusiųjų.
Sociologai pabrėžia, kad dabartinis staigus gimstamumo mažėjimas prasidėjo dar apie 1990 m. ir tai sietina su didžiuliais šeimos pokyčiais, kai daugėja neskubančių tuoktis porų ir atidedančių vaikų gimdymą iki trisdešimtmečio.
Demografų prognozės, kad per ateinančius kelis metus sulauksime grįžtančių emigrantų, kas taip pat ženkliai sumažino Lietuvos gyventojų skaičių, nesipildo. Štai pernai emigravo beveik 22 tūkstančiais daugiau žmonių negu imigravo. Tiesa, gali būti, kad grįžusiųjų procentas dar mažesnis, nes, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės žodžiais, tiksliai nežinoma, kiek iš tiesų išvykusiųjų, parvyko atgal. Mat skaičius iškreipia emigrantai, kurie prisiregistruoja tik dėl sveikatos draudimo.
Beje, mažiausiai šiuo metu gyventojų turi Tauragės, Utenos, Telšių, Alytaus ir Marijampolės apskritys. Jose gyvena nuo 4 iki 5 proc. šalies gyventojų. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – 41 procentas šalies gyventojų. Vis dėlto, ir šiose apskrityse gyventojų skaičius ženkliai sumažėjo. Štai Panevėžio apskrityje gyvena penkiais tūkstančiais, Šiaulių – septyniais tūkstančiais, o Kauno – net dešimt tūkstančių mažiau gyventojų nei 2011 m.
Nedžiugina ir kitas demografinis rodmuo – itin didžiulis ištuokų skaičius. Pernai šimtui santuokų teko net 50 ištuokų.