"Veido" archyvas

Tarp daugelio rodiklių, kuriuos reikia kontroliuoti nėštumo metu, nepaliauja skambėti žodis “hemoglobinas”.

Pamiršusioms mokyklines žinias trumpai priminsime, jog kraujas susideda iš skysčio, vadinamo kraujo plazma, ir kraujo kūnelių. Šių yra trys rūšys: baltieji kraujo kūneliai kovoja su infekcija; trombocitai padeda susidaryti kraujo krešuliui susižeidus; raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) sudėtyje yra hemoglobino, kuris padeda pernešti deguonį iš plaučių į visus organus, o iš jų surenka anglies dioksidą, kurį žmogus po to iškvepia. Taigi hemoglobinas yra labai svarbus ląstelių kvėpavimui.

Pradžioje sunku pastebėti

Hemoglobino norma – 115–140 g/l. Sumažėjus jo ir eritrocitų kiekiui nustatoma mažakraujystė, o tai reiškia – organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi. Esant deguonies badui žmogus jaučia nuovargį – tai svarbiausias mažakraujystės simptomas. Be jo, dar gali varginti silpnumas, odos blyškumas, pagreitėjęs širdies plakimas, krūtinės ir galvos skausmas, galvos svaigulys, koncentracijos stoka, galūnių tirpimas ir šalimas. Ligos pradžioje šie simptomai būna neryškūs ir gali likti nepastebėti, tačiau geriau nenumoti į juos ranka, ypač nėštumo metu, ir pasirūpinti savimi anksčiau, nei liga įsibėgės ir taps rimta.

Mažakraujystė: tikra ir netikra

Nėštumo metu moters organizme daug kas keičiasi, pirmiausia padidėja cirkuliuojančio kraujo kiekis. Plazmos (skystosios kraujo dalies) padaugėja net du tris kartus daugiau nei eritrocitų, taigi kraujas tarsi praskiedžiamas ir atsiranda vadinamoji pseudoanemija. Todėl hemoglobinui sumažėjus pirmąjį ir trečiąjį trimestrą iki 100 g/l, o antrąjį – iki 105 g/l, gydytojai tai dar laiko norma.

Tačiau ir tikroji anemija nėštumo metu nėra retenybė, ypač paskutinį trimestrą. Laukiantis mažylio labai išauga geležies poreikis, mat kūdikis kaupia atsargas, kurių jam prireiks pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – adaptacijai ir greitam augimui bei vystymuisi. Tuomet jam tikrai nepakaks geležies, gaunamos su motinos pienu, ir prisieis naudoti iki gimimo sukauptą geležį. Specialistų teigimu, per visą nėštumą reikia gauti 800–1200 mg geležies. 700 mg iš jų gimdymo metu pasišalina su naujagimiu, placenta ir krauju.

Ar vaikeliui bus blogai?

Nors nėščiosioms ir nustatoma lengvo (hemoglobino kiekis iki 90 g/l) ar vidutinio laipsnio (hemoglobino kiekis 90–60 g/l) mažakraujystė, mažylis paprastai gauna pakankamai geležies ir jo hemoglobino kiekis gimus būna normalus. Kita vertus, nuo mažakraujystės sukeliamos deguonies stokos kenčia visi organai – taigi ir placenta. Todėl net lengvo laipsnio mažakraujystė gali sukelti vaisiaus hipoksiją (deguonies trūkumą), t.y. atsiranda grėsmė vaikeliui gimti mažo svorio, vėliau jis gali lėčiau vystytis, sumažėti jo raumenų tonusas ir kt. Kai kamuoja sunkaus laipsnio mažakraujystė (hemoglobino mažiau nei 60 g/l), kyla reali persileidimo ar priešlaikinio gimdymo grėsmė.

Geležies trūkumo grėsmės

Dažniausia mažakraujystės priežastis – geležies trūkumas. Sirgdama menstruacijomis, maitindama krūtimi ar būdama nėščia moteris netenka per parą apie 1,5 mg geležies. Organizmas jos atsargas papildo su maistu, tad būtina visavertė mityba. Geležies ima trūkti ir sergant  žarnyno ligomis, užsikrėtus kirmėlėmis, esant kitų rimtų negalavimų. Nėštumo metu geležies gali trūkti ne tik dėl to, kad jos per mažai gaunama su maistu, bet ir dėl per didelio jos išnaudojimo (daugiavaisis nėštumas, kraujavimas per gimdymą).

Kalta nebūtinai geležis

Raudonųjų kūnelių gamybai reikia ne tik geležies, bet ir folio rūgšties bei vitamino B12. Jei šių medžiagų trūksta maiste, vėlgi ima strigti kraujo gamyba. Sveiko žmogaus organizme B12 vitamino atsargų yra 2–3 metams. Todėl net padidėjęs jo poreikis nėštumo metu paprastai atsargų neišsekina. Tačiau šio vitamino trūkumą gali patirti tie, kurių organizmas nepajėgus jo pasisavinti, t.y. turi nesveiką žarnyną ar serga atrofiniu skrandžio uždegimu.

Tuo tarpu folio rūgšties atsargų organizme paprastai užtenka tik 4–5 mėnesiams, be to, nėštumo metu jos poreikis nepaprastai išauga. Tad nors jos nemažai yra maiste (beveik visose daržovėse, žalumynuose ir duonoje) ir ji lengvai pasisavinama, tačiau tinkamai nesimaitinant atsargos gana greitai išsenka. Jos trūkumas gresia pirmalaikiu placentos atsidalijimu, priešlaikiniu gimdymu ir mažu naujagimio svoriu. Todėl folio rūgšties būsimosios mamos turi gauti gerdamos maisto papildus.

Kraujo tyrimai

Anemijai nustatyti atliekamas pilnas kraujo tyrimas, kad būtų matoma, kiek kraujyje yra eritrocitų ir hemoglobino. Tiriant kraują mikroskopu galima nustatyti raudonųjų kraujo kūnelių dydį, formą ir spalvą. Šie duomenys padeda tiksliau nustatyti diagnozę. Pvz., sergant anemija dėl geležies trūkumo eritrocitai būna mažesni ir blyškesni nei normalūs, o dėl vitamino B12 trūkumo – didesni, intensyviau nusidažę, bet jų yra mažai. Taip pat atliekami biocheminiai kraujo tyrimai, kurių metu nustatoma geležis, feritinas, transferinas. Be to, reikia atlikti ir folio rūgšties bei vitamino B12 tyrimą, nes mažakraujystė gali būti ne tik dėl geležies stokos.

Kaip gydyti anemiją

• Kai trūksta geležies, gydytojai skiria geriamųjų geležies preparatų (kartais injekcijomis, tačiau poveikis panašus, tik geriamieji preparatai pradeda veikti šiek tiek vėliau – po 2–4 parų). Nors hemoglobino kiekis vėl tampa normalus, gydymą reikia tęsti tol, kol tampa normalus ir geležies kiekis. Šiuo metu esama daug papildų su geležimi – nuo visai “natūralios” geležies iki “cheminės”. Bet kuriuo atveju būsimoji mamytė privalo pasitarti su gydytoju. Daugiamečiais ir išsamiais tyrimais nustatyta, kad visi preparatai vaisiui yra saugūs.

• Kai trūksta vitamino B12 ir folio rūgšties, greičiausiai teks gydytis vitamino B12 injekcijomis ir geriamaisiais folio rūgšties preparatais. Jei nėščioji nėra alergiška B grupės vitaminams, ji puikiai toleruoja maisto papildus, ir hemoglobino kiekis kraujyje greitai tampa vėl normalus. Jeigu moteris kenčia nuo alergijos, tuomet visa “atsakomybė” teks mitybai. Kai kurioms nėščiosioms folio rūgšties būtina vartoti nuo pradžios iki pat gimdymo. Šis maisto papildas beveik visada yra puikiai toleruojamas ir visiškai saugus.

Kas į lėkštę įdėta

Mažakraujystė traukiasi, jei maitinatės sveiku ir įvairiu maistu. Dar kartą reikėtų priminti, kad nėščiosioms nerekomenduojamas vegetarizmas. Mėsa – ne tik baltymų šaltinis, bet ir geležies, kuri yra daug geriau pasisavinama nei iš augalinio maisto. Geležies ir folio rūgšties nemažai yra subproduktuose – kepenyse ir inkstuose. Gyvulinės kilmės produktuose daugiausiai ir vitamino B12: kepenyse, žuvyje, piene, sūryje ir mėsoje. Tuo tarpu augaliniuose produktuose jo beveik nėra.

Iš augalinio maisto geležies gausu špinatuose (ir visose žaliose lapinėse daržovėse), petražolėse, džiovintuose vaisiuose, duonoje, obuoliuose, grikiuose, žemuogėse. O folio rūgšties nemažai yra morkose ir ridikuose, špinatuose, svogūnų laiškuose, kopūstuose, pomidoruose, rupiai maltuose miltuose ir kt.

Tačiau verta žinoti, kad geležį iš augalinių produktų organizmas pasisavina daug prasčiau nei iš gyvūninės kilmės, nes prieš paimant ją dar reikia perdirbti. O heminė geležis, esanti mėsoje ir žuvyje, keliauja į kraują kur kas paprasčiau. Tad mėsos gabalėlį atstotų nebent vežimaitis špinatų…

Paplitę mitai

Kai kurie mamyčių pamėgti liaudiški mažakraujystės gydymo metodai nėra veiksmingi. Tarkime, netiesa, kad geležies šaltinis yra morkos, ridikai, graikiniai riešutai ir granatų vaisiai. O nesaikingas šių produktų vartojimas gali net sukelti nėščiosioms problemų.

Dar vienas plačiai paplitęs mitas, kad išgydyti mažakraujystę padeda raudonasis vynas. Nors jame yra kitų naudingų medžiagų – antioksidantų, tačiau mažakraujystės jis negydo, taip pat reikia pagalvoti apie alkoholio žalą vaisiui. Netgi besaikis mėsos valgymas tuomet, kai prieš tai moteris jos negaudavo pakankamai, nepadės. Jos normos (200–250 g per parą) viršijimas gali pakenkti, nes mėsoje esantis baltymų kiekis apkrauna inkstus ir gali jiems pakenkti.