Neseniai internete aptikau gražų filmuką: ant Gedimino kalno stūkso atstatyta pilis. Iškart paspaudžiau mygtuką, kad patinka, ir pasidalijau su tinklo draugais. Gal kada nors Aukštutinė pilis bus pastatyta iš naujo – jei tik visas kalnas nenušliauš žemyn.

Arūnas BRAZAUSKAS

Akivaizdu, kad inžinerijos požiūriu tai būtų visiškai naujas statinys. Šlaitui sutvirtinti būtų panaudoti ne stuobriai, o gelžbetonis. Nesuklystume, jei vaizduotėje kylančią pilį pavadintume hibridu. Ten būtų ir molio, ir kompozitinių medžiagų – žinoma, jeigu šioms užtektų pinigų. Pilis būtų elektrifikuota, ko nebuvo Gedimino laikais.

Hibridais biologijoje vadinami mišrūnai – gyvūnai ar augalai, atsiradę sukryžminus nevienodo paveldimumo organizmus. Pavyzdžiui, arklį ir asilą (mulas), liūtą ir tigrą (ligeris – taip, yra toks padaras). Tokie mišrūnai nevaisingi, neduoda palikuonių.

Lingvistikoje hibridai – žodžiai, sudurstyti iš skirtingų kalbų fragmentų. Būna vykusių ir nevykusių atvejų. Tarkime, jei „kvailinimą“ keisime „kvailizacija“, skambės nekaip.

Užtat keliais rieda hibridiniai automobiliai, ir dauguma savininkų jais džiaugiasi. Gal ir naujoji Gedimino pilis bus tobulas technikos objektas.

Automobilis veža iš taško A į tašką B, o pilis „veža“ į praeitį. Pamenu, 2010-aisiais su minia lietuvių Lenkijoje žygiavau į Žalgirio mūšio inscenizaciją. Bendražygė pasakė, kad Vytautas ant žirgo jai, lietuvei, kelia žvėrišką pasididžiavimą. („Aš krioksiu!“ – taip kita proga pasakė kita lietuvė.)

Vytauto vaizdas buvo hibridinis – „didysis kunigaikštis“ atvažiavo automobiliu ir žirgelį atsivežė priekaboje. Tačiau jausmus kelia raitelis ant žirgo, o ne jo pasirodymo aplinkybės.

Jausmų programavimas – viena iš hibridinio karo užduočių. Apie šį karą dabar daug svarstoma, tik ar visuomet suvokiama, kaip jis „daromas“? Kodėl klastingi kovos būdai vadinami hibridiniais? Todėl, kad tai, atrodo, nesuderinamų dalykų mišrainė. Pavyzdžiui, karo ir taikos. Grobimas vykdomas taip, kad išoriškai tai neatrodytų agresija – tokiu būdu Rusija aneksavo Krymą.

Apie taktines hibridinio karo detales yra prasitaręs Rusijos prezidentas V.Putinas, kai tarsi padarė loginę klaidą: pasakė, kad Rusijos „mandagieji žmonės“ slėpėsi už moterų ir vaikų. Kovinių grupių, užmaskuotų kaip turistai, siuntimas – hibridinio karo abėcėlė. Tuntus tokių kovotojų galima permesti su migrantų srautais.

Priešininko „kvailizacija“ – kitas dalykas iš karo pradžiamokslio. Tai propaganda, kurios tikslas – pakeisti pažiūras. Pavyzdžiui, nea­pykantą priešininkui paversti simpatija jam. Tam labai tinka istoriniai vaizdai, kurie kelia „žvėrišką pasididžiavimą“: Vytautas ant žirgo, Gedimino pilies siluetas.

Net ir patyręs internautas gali apstulbti pamatęs, kaip priešininkas naudoja Lietuvos istorinius simbolius. Geležinis vilkas Gedimino pilies fone, o greta – nuorodos į turinį rusų kalba. Šalia medžiagos apie 1941-ųjų birželio sukilimą veriasi langelis su svarstymais apie globalinę krizę, kuriuos parašė Rusijos istorikas, kita proga išvadinęs Lietuvą „menku šuneliu“.

Visa tai panašu į gerai sustyguotą orkestrą, kuriame esama ir duslių mušamųjų (vaizdelis – „Stalino saulę“ atvežusieji Petras Cvirka, Salomėja Nėris vienoje gretoje su „Briuselio saulės“ nešėjais Algirdu Brazausku, Vytautu Landsbergiu), ir šaižių birbynių – „lietuviškos abėcėlės“ sektantai gąsdina dėl repolonizacijos.

Vaidintojai su istorinėmis Lietuvos kariuomenės uniformomis kviečia pasipriešinti Europos Sąjungos vergijai, jiems diriguoja keli Kovo 11-osios akto signatarai. Toks „kvailizacijos“ spektaklis vyksta esamuoju laiku. Hibridiniame vaizde tikras tiktai nenuplaunamas signataro statusas.