Hillary Clinton / "Scanpix" nuotr.

JAV prezidento rinkimams artėjant prie finalo šių metų lapkritį, Demokratų partija savo galutinį kandidatą renkasi iš dviejų politikų: dabartinio Vermonto valstijos senatoriaus Bernie‘o Sanderso ir buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton. Abu demokratų kandidatai neabejotinai skiriasi nuo respublikonų kandidatų vidaus politika: dėmesiu moterų ir mažumų teisėms, aplinkosaugai, socialinei apsaugai ir kitoms sritims. Vis dėlto gilinantis į kandidatų užsienio politiką reikia pažymėti, kad H.Clinton savo politiniais sprendimais svariai padėjo stiprinti JAV militarizmo ir intervencionizmo paradigmą, su kuria labiau asocijuojama Respublikonų partija. Buvusios valstybės sekretorės „vanagišką“ politiką galima iliustruoti keletu pavyzdžių.

Justina Paškevičiūtė, geopolitika.lt

Ne tik Irakas, bet ir Libija

Tikriausiai žiniasklaidoje labiausiai akcentuojami H.Clinton užsienio politikos sprendimai yra 2002 metų balsavimas JAV Senate už Irako invaziją ir vaidmuo buvusio Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio nuvertime, po kurio Libija paniro į visišką chaosą. Nors vėliau tai vadino klaida, H.Clinton pasisakė už karą Irake, ir tai dažnai akcentuojama B.Sanderso šalininkų kaip vienas didesnių jos ir Vermonto senatoriaus užsienio politikos krypčių skirtumų. Įdomu pažymėti, kad per savo politinę karjerą B.Sandersas taip pat yra rėmęs JAV karinę intervenciją ne viename regione, tačiau balsavimas dėl Irako invazijos išlieka bene didžiausia dėme H.Clinton balsavimo istorijoje.

B.Sandersas taip pat yra rėmęs JAV karinę intervenciją ne viename regione, tačiau balsavimas dėl Irako invazijos išlieka bene didžiausia dėme H.Clinton balsavimo istorijoje.

„The New York Times“ internetiniame puslapyje vasario pabaigoje publikavo išsamų reportažą apie H.Clinton vaidmenį įtikinant Baracką Obamą prisidėti prie tuometinio Libijos diktatoriaus M.Gaddafio pajėgų bombardavimo 2011-aisiais.

„Nenorime dar vieno karo“, – reportaže cituojamas H.Clinton memuarų knygoje aprašomas pokalbis su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu prieš JAV prisijungiant prie tarptautinės koalicijos. „Suprantu, kad nenorite dar vieno karo, – atsakė ministras, – bet tai nereiškia, kad jo negausite.“

Tai, ką JAV ir visa tarptautinė oro reidus vykdžiusi koalicija gavo, buvo ne tik karas, bet ir Libijos kaip valstybės žlugimas. Apie pusę milijono namus priverstų palikti Libijos gyventojų, buvusio režimo ginklų pasklidimas po regioną, „Islamo valstybės“ pajėgų įsitvirtinimas šalyje ir aibė kitų problemų Libijos neapleidžia iki šiol, praėjus jau penkeriems metams nuo diktatoriaus nuvertimo.

Ginklų prekyba ir kasetinės bombos

Gerokai išaugusi JAV ginklų prekyba ir tiekimas autoritariniams režimams – dar vienas H.Clinton politinės karjeros kaip valstybės sekretorės palikimas, retai minimas žiniasklaidoje. Internetinio dienraščio „International Business Times“ atliktas tyrimas parodė, jog vien per 2010–2012 metus JAV Valstybės departamentas patvirtino 165 milijardų JAV dolerių vertės komercines ginklų siuntas į 20 šalių, kurių vyriausybės buvo anksčiau paaukojusios H.Clinton ir jos vyro įsteigtai „Clinton Foundation“.

H.Clinton nemato problemų ne tik dėl ginklų tiekimo autoritariniams režimams, bet ir dėl kasetinių bombų naudojimo konfliktuose.

Anot to paties tyrimo, per visą H.Clinton valstybės sekretorės kadenciją ginklų pardavimas visoms šalims pirkėjoms išaugo 80 procentų, o šalims, prisidėjusioms prie „Clinton Foundation“, – net 143 procentais. Kitaip sakant, per H.Clinton sekretoriavimo kadenciją JAV Valstybės departamentas patvirtino daugiau ginklų siuntų autoritariniams režimams nei per antrą G.W.Busho prezidentavimo kadenciją. Saudo Arabija, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai – režimai, kritikuojami dėl paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, – H.Clinton patvirtintų ginklų siuntų pirkėjai.

H.Clinton nemato problemų ne tik dėl ginklų tiekimo autoritariniams režimams, bet ir dėl kasetinių bombų naudojimo konfliktuose. Kasetinės bombos – tai ginklų kategorija, kurią sudaro bombos, talpinančios daugybę mažesnių sprogmenų, jos dėl savo kenksmingumo civiliams yra uždraustos (pavyzdžiui, 2008 metais pasirašyta tarptautine Kasetinių bombų draudimo sutartimi) daugybės šalių vyriausybių. JAV nėra vienos šios sutarties signatarių, o dar 2006-aisiais Senate vykęs balsavimas dėl draudimo naudoti kasetines bombas civilių apgyventose teritorijose pasibaigė nieko nepakeitęs.

Šiame balsavime H.Clinton pasisakė prieš kasetinių bombų draudimą. Praėjus dešimčiai metų nuo balsavimo, kasetinės bombos vis dar naudojamos įvairiuose konfliktuose, o naujausi to pavyzdžiai yra JAV ginklų kompanijų Saudo Arabijai parduotos kasetinės bombos, naudojamos prieš civilius Jemene ir, Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, kasetiniai sprogmenys, Rusijos naudojami Sirijoje

Niūrios išvados

Žinoma, kuo ilgesnė individo politinė karjera, tuo lengviau rasti kritikuotinų jo sprendimų. Vis dėlto kritikuoti ne pavienius, o sistemiškus ir su tam tikra paradigma rezonuojančius H.Clinton sprendimus būtina, mat nuo šios kritikos gali priklausyti tai, ar ši paradigma tęsis, ar bus keičiama kito kandidato Baltuosiuose rūmuose.

Galiausiai, kai buvusi valstybės sekretorė prisistato kaip žmogaus teisių gynėja, reikia klausti: žmogaus teisių kokiuose regionuose? Ar H.Clinton yra laikoma žmogaus teisių gynėja Pakistane, kurio gyventojus praktiškai be jokio baudžiamumo bombarduoja JAV nepilotuojami lėktuvai (dar vienas H.Clinton remiamos politikos pavyzdys), ar Gazos Ruože, kurio mokyklų ir ligoninių po H.Clinton remiamo Izraelio atakų iki šiol negalima atstatyti dėl to paties Izraelio vykdomos blokados? Šie klausimai, deja, yra aiškiai retoriniai. Neretorinis klausimas – kas pakeis B. Obamą šių metų lapkritį?

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. balandžio 6 d.