“Naujasis premjeras pirmiausia turėtų keisti viso Ministrų kabineto požiūrį į švietimą ir šios srities darbuotojus. Ligšiolinės valdžios uždavė toną, kad ši sritis yra “trečias brolis”: dalijantis ministrų portfelius, švietimo ir mokslo ministro portfelis buvo įvertintas pačiu žemiausiu koeficientu”, – pabrėžia vienos geriausių šalyje privačių mokyklų VšĮ “Saulės” gimnazijos steigėja ir direktorė Irena Baranauskienė.
Tad ką ji patartų daryti premjerui švietimo srityje?

Vadovauti švietimui premjeras turėtų paskirti ne politiką, o vadybininką, išmanantį, kas yra švietimas. Viceministrais turėtų būti paskirti tikri švietimo ir mokslo reikalų žinovai. Ir ši naujoji komanda turėtų pademonstruoti darbų tęstinumo kultūrą, kai tęsiama tai, kas pradėta pirmtakų, o ne viskas griaunama kas ketverius metus.
Jei galvojame apie savo ir savo šalies konkurencingumą Europoje po 10–15 metų, tai jau šiandien švietimą turėtume paskelbti prioritetu ir tam skirti tiek lėšų, kiek dera prioritetinei sričiai. Lig šiol mūsų prioritetas buvo gynyba.
Labai svarbu nešvaistyti viduriniam mokslui skirtų pinigų, tai yra nefinansuoti mokinių, kuriems sunku mokytis mokykloje ir siekti akademinių žinių ir kurie negebės kokybiškai studijuoti aukštosiose mokyklose. Suprantu, kad dėl tokių mano kalbų kils aštri reakcija, bet, manau, pagaliau turime labai atvirai pasakyti, jog daugybė šiandien vidurinėse mokyklose ir gimnazijose sėdinčių mokinių tik imituoja mokymąsi ir trukdo kitiems bendramoksliams.
Maža to, manau, kad vaikai, nepajėgiantys mokytis vidurinėje mokykloje, iš tikrųjų turėtų mokyklą palikti dar anksčiau, kitaip tariant, nenorintiems mokytis neturėtų būti privaloma mokytis dešimt metų. Jau po septynerių metų jie galėtų būti perkelti į aukšto lygio profesinio rengimo mokyklas.
Privačiose mokyklose tokių kenkėjų, kurie trukdo kitiems, greitai atsisakoma, o štai savivaldybių mokyklose tai tampa problema.
Pagaliau žvilgtelėkime į pasaulio patirtį: štai Olandija, turtinga valstybė, vaikus į skirtingų tipų mokyklas išskirsto jau nuo penktos klasės. Žinoma, jei susigriebi ir įrodai, kad gali daugiau, turi teisę mokytis aukštesnį išsilavinimą suteikiančioje švietimo įstaigoje, bet tam, kad galėtum į ją grįžti, turi įdėti daug pastangų, o ne imituoti mokymąsi.

Privalomas ne dekoratyvinis visų mokyklų kokybės auditas
Ne mažiau svarbu atlikti išsamų, ne dekoratyvinį, mokyklų auditą. Juk dabar savivaldybių ir valstybės mokyklos paliktos be jokios priežiūros. Girdi, už kokybę atsakinga pati mokykla, tai yra bendruomenė ir mokyklos taryba. O iš tikrųjų jokios atskaitomybės bendruomenėms nėra.
Vėl pažvelkime į užsienį. Štai mūsų gimnazijos partneris privatus prestižinis Kingsvudo koledžas Anglijoje su didžiausia pagarba laukia kas ketverius metus atvykstančių jų tikrinti valstybinių ekspertų. Po jų audito, jei mokykla neatitinka nustatytų kriterijų, keičiama administracija, visas pedagogų kolektyvas ar netgi laukia bankrotas.
O pas mus Darbo kodeksas ne tik kad neleidžia atleisti iš darbo pedagogo ar direktoriaus, negebančio suteikti kokybiško išsilavinimo vaikams, bet dargi skatina veltėdžius – atleistiems iš darbo prastiems pedagogams ir direktoriams garantuoja kompensacijas.
Šiai tradicijai premjeras turėtų pasakyti “stop”. Pažiūrėkite, ką daro net keletas veikiančių pedagogų ir švietimo darbuotojų profsąjungų: jos ne telkia pedagogus geriau dirbti, o skaldo. Jūs pamėginkite atleisti bent vieną užsisėdėjusį po dvidešimt ir daugiau metų ir jokios naudos mokiniams neduodantį direktorių ar pavaduotoją. Nepavyks. Jį apgins profsąjungos.
O koks triukšmas kilo, kai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) nusamdyti ekspertai pasiūlė rengti pedagogų atestacijas. Betgi vėl pažiūrėkite, kas tokie protestuoja prieš atestaciją ir spardo ŠMM duris? Tarp jų nėra nė vieno geriausio šalies pedagogo.
Jeigu premjeras su naujuoju ministru ryžtųsi atleisti mokinių ugdymą imituojančius pedagogus, vėliau liktų milijonai litų gerų pedagogų algoms padidinti.

Repetitorius reikia traukti iš šešėlio
Nueinanti Vyriausybė iš šešėlio ištraukė šimtus milijonų litų, papurčiusi taksistus ir turgininkus. O būsimoji Vyriausybė turėtų papurtyti pedagogus. Juk šešėliniame repetitorių versle sukasi ne vienas milijonas. Savivaldybių mokyklos turėtų oficialiai teikti repetitorių paslaugas ir mokėti valstybei mokesčius. Juk nė vienas neiname taisytis dantų pas odontologą į jo namų virtuvę, bet štai pedagogai priiminėja vaikus savo namų virtuvėse, svetainėse. Be to, kai šios paslaugos būtų įteisintos, mokinių tėvai galėtų tikslingiau pasirinkti gerą repetitorių – paanalizuoji oficialiose duomenų bazėse, kaip egzaminus laiko jo parengti mokiniai, ir viskas aišku.
Žinoma, mokytojai tam priešinsis, nes, girdi, iš jų bus atimtos pajamos. Bet mokytojai turi suprasti, kad jie privalo mokėti mokesčius valstybei ir prisidėti prie socialiai jautrių grupių išlaikymo. Pagaliau šitie pinigai juk vėlgi sugrįš tiems patiems mokytojams – bus iš ko mokėti didesnes algas. O ilgainiui patys mokytojai supras, kad už repetitoriavimą gauti oficialų atlyginimą yra ir naudinga, ir oru.
Kiti premjero žingsniai: mokyklos turi vadovautis bendromis taisyklėmis, o ne kiekviena pagal savo susikurtas vidaus tvarkas, kurių niekas nežino.
Be to, manau, kad turi būti grąžintos ilgosios gimnazijos, nes jos užtikrina tęstinumą. Dabar, kai pradinės klasės atskirtos nuo pagrindinio mokymo ir gimnazinių klasių, nebėra atsakomybės, kuri grandis kalta, kad vaikas po dvylikos metų išeina iš mokyklos nieko nemokėdamas. Viena mokykla stumdo atsakomybę kitai.
Galiausiai privačios mokyklos taip pat turėtų gauti visą mokinio krepšelį, tai yra aplinkos lėšas, kurias gauna savivaldybių mokyklos. Tada šiose mokyklose mokslas atpigtų iki minimumo ir jose galėtų mokytis visi gabūs vaikai iš visų socialinių sluoksnių. Dabar privačiose mokyklose mokosi tik turtingų šeimų vaikai.
Politikų nuostata, esą, jei atiduosime aplinkos lėšas privačioms gimnazijoms, tai dar labiau padidinsime socialinę vaikų atskirtį, yra klaidinga. Iš tikrųjų efektas būtų priešingas. Pagaliau juk valstybė, finansuodama ir privačias mokyklas, gali diktuoti savo sąlygas dėl mokslo kainos.