Eimantas SINKEVIČIUS

Nors geografiškai ne taip jau seniai pradėjome save laikyti šiauriečiais, į Skandinavijos šalis idėjų dairomės jau keliolika metų. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad iš jų galime pasimokyti daugybės dalykų: verslo valdymo srityje – tvarių sprendimų kūrimo pritaikant kūrybiškas inovacijas, gyvenimo būdo – orientacijos į kuklų ir atsakingą kasdienį patogumą, bendravimo – jaukumo ir palaikymo atviruose tarpusavio santykiuose.

Nemažai šalyje investuojantys skandinavai atsinešė daug savo darbo ir įmonės valdymo principų. Vis pasigirsta buvusių tokių įmonių darbuotojų sentimentų prisimenant gerą savijautą, pozityvius įspūdžius ir patirtį. Žinoma, ten, kur yra šviesos, bus ir šešėlių, todėl šiame komentare atkreipiame dėmesį į vertingiausias pamokas skandinaviškose įmonėse.

Grįžtamasis ryšys kaip svarstyklės

Projektų vertinimas – neišvengiama darbo dalis. Tačiau Lietuvoje pirmiausia atkreipiame dėmesį į klaidas ir tai, kas nepasisekė ar nepavyksta, o skandinavai tobulumo ieško balansuodami pliusus ir minusus.

Skandinavai kasdienę veiklą vertina atsakydami į du paprastus klausimus: kas yra gerai ir ką galima daryti geriau? Skirtumas, palyginti su lietuviškomis tradicijomis, – akivaizdus. Mes dažnai pamirštame, kas jau dabar sekasi ir ką jau darome gerai, ir nesiorientuojame į progresą. Todėl dažnai ir liekame prie negatyvumo, ieškodami sprendimų pasikartojančioms klaidoms.

Negana to, labai svarbu atkreipti dėmesį į klausimų formuluotę. Mes įpratę vertinti projektus per blogai/gerai prizmę, o skandinavai vertina stebėdami ir ateities perspektyvą: šiandien gerai, o rytoj – geriau. Taip ir patys darbuotojai labiau motyvuojami atrasti juos ir įmonę kamuojančių problemų sprendimus: mažiau žmonių nešiojasi „kaltę“, nereikia ieškoti kaltų ir pan.

Pagarba – išgirsti visus

Skandinavams įprasta, kad susitikimo šeimininkas turi užtikrinti, jog visi jo dalyviai būtų išgirsti: neatsižvelgiant į užimamas pareigas, patirtį ar gebėjimą drąsiai kalbėti. Jis paprastai visų iš eilės paklausia, ką gi jie apie tai mano, ką jie siūlo ir pan.

Kaip patys skandinavai sako, jau yra daug, kad žmogus turi savo nuomonę, todėl mažiausiai, ką aplinka gali padaryti, tai ją išgirsti. Susitikimo šeimininkas užtikrina, kad kiekvieno nuomonė nebūtų sukritikuota, užgožta, o į ją būtų atsižvelgta ar bent jau ji išgirsta.

Koks efektas? Skirtingos nuomonės skandinaviškas komandas veikia lyg resursas. Skirtingos nuomonės padeda sukurti išmintingesnius, labiau apgalvotus ir platesnio matymo sprendimus. Bendrai priimami sprendimai turi tenkinti bent 80 proc. visų dalyvaujančiųjų.

Mums, lietuviams, pirmiausia pritrūksta kantrybės išklausyti visus, o antra – būti lankstiems ir tinkamai kalbėti ieškant bendro sprendimo, kuris patiktų visiems dalyviams. Kartais deklaruodami, kad įmonėje ir sargo idėja gali būti gera, vis dėlto tikime, kad tik vadovui kilusi idėja gali būti tinkama įmonei.

Neaiškiau = patogiau

Retas vadovas skandinavas reikalauja detalių instrukcijų ar paaiškinimų. Jiems reikalingos nebent bendros gairės ar paaiškinimai, tačiau savo sprendimus ir rutinas jie mėgsta kurti patys. Juk taip daug patogiau jiems patiems!

Skandinavai taip pat mėgsta situacijų simuliacijas ir bandomuosius projektus: pasilikti laiko „pažaisti“ situacijas, apsvarstyti galimus klausimus, atsakymus, pažinti savo pačių reakcijas ir, jei reikalinga, – koreguoti savo galimus veiksmus. O lietuviai gavę instrukcijas jas atmeta, nes jos ne jų, nepatogios, ir po maždaug mėnesio jau būna pamirštos. Kitaip tariant – kažkieno darbas nuėjo perniek.

Aš – tai mes

Pristačius pokyčius, kurie daro įtaką kasdieniam padalinių ar komandų darbui, įpročiams ar rutinai, skandinavai vadovai dažniausiai klausia, kas iš to jų komandai, kaip tai paveiks jų darbuotojus.

Tačiau atsidūrę lietuviškoje įmonėje iš vadovo pirmiausia girdėsime: „Kaip čia man reikės daryti? Ką komandai sakyti? Tai kaip aš čia atrodysiu?“ Iš klausimų aišku, kad vadovas kartais nelaiko savęs komandos dalimi, nebando rasti bendros naudos ir taip ją „parduoti“ savo darbuotojams.

Skandinavai vadovai vertina savo komandą ir supranta jos svarbą, todėl bet kokie sprendimai priimami, kad jų komandai būtų geriau, o ne atvirkščiai. Dėl to jie pasilieka sau teisę klysti kaip vadovai, drąsiai su savo vadovaujama komanda pasidalydami atsakomybę už rezultatus ir kasdienį darbą.

Devynis kartus matuojantys

Visi lietuviai, dirbę skandinaviško kapitalo įmonėse, sutiks, kad neatsiejama darbo dalis – nesibaigiantys susitikimai, pokalbiai apie vis tuos pačius dalykus, sprendimo paieškos. Mūsų karštakošiškumas ir nekantrumas čia vėl kiša koją.

Savo darbe labiau vadovaujamės taisykle „daryti ir perdaryti“. Vis skubame, nes projektas „dega“, neapsvarstome visų baigties scenarijų ir geriau pasiliekame teisę vėliau pataisyti jau baigtą darbą (nors tai reikš papildomai švaistomą laiką grįžtant prie to paties). Kitaip tariant – mes pirmiausia išgriautume sieną, tik po to galvotume, ką darome, o skandinavai modeliuotų situacijas, kas nutiks nugriovus sieną ir kokia to įtaka ilgalaikėje perspektyvoje.

Laimės receptas

Kuo pasižymi skandinaviškumas darbo vietoje? Jis visuomet siejamas su paprasta, žmogiška, natūralia ir užtikrinančia asmenybės integracija.

Kasmet atliekamame gyventojų laimės tyrime Skandinavijos šalys vis patenka į pirmąjį dešimtuką. Žinoma, tiriamųjų faktorių yra daugiau nei vien darbo vieta, bet mes galėtume pradėti bent nuo jos, turint omenyje, kad vis nepakylame aukščiau antro penkiasdešimtuko. Pritaikius bent kelias iš šių taisyklių galima sukurti ir savo laimės darbo vietoje receptą:

kasdienis aplinkinių palaikymas: paskatinti kalbėti kitus ir juos išties išgirsti;

drąsa kurti savo sprendimus ir kartu – patogumą sau;

atsipalaiduoti ir įgalinti komandą su ja tinkamai pasidalijant atsakomybę;

matyti situacijas realistiškai, o surinkus įvertinimus galvoti, kaip iš to padaryti kažką geresnio ir tvaraus;

įvertinti nuomonių naudą vertinant rizikas ir planuojant.