Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako nematanti pagrindo pradėti apkaltos procesą seksualinių mažumų eitynių dalyvius užsipuolusiems Seimo nariams Petrui Gražuliui bei Kazimierui Uokai.

Pasak Seimo pirmininkės, parlamentarų elgesys šiuo atveju daugiau vertintinas kaip teisės pažeidimas, o atsakomybė jiems turinti būti taikoma kaip ir kiekvienam viešajai tvarkai ar įstatymui nusižengusiam piliečiui.

“Šiuo atveju, man atrodo, daugiau buvo pažeidimai teisiniai, elgesys su tam tikrais administracinės, gal netgi baudžiamosios teisės pažeidimais, bet tai, ką pati mačiau televizijos ekrane, manau, teisėsaugos institucijos labiau domėsis”, – paklausta, ar mato pagrindą Seimo narių apkaltai, pirmadienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

Tačiau ji pabrėžė, kad toks elgesys nedera su Seimo nario statusu: “Dar iki tų eitynių kviečiau, įtardama, kad kai kurie Seimo nariai gali dalyvauti (proteste – BNS), elgtis santūriau, ir iš tikrųjų nelabai dera su pačiu Seimo nario statusu toks elgesys”.

“Jei tai buvo kokie nors teisės pažeidimai, nenorėčiau užbėgti teisinėms institucijoms už akių. Bet koks žmogus, kuris yra padaręs teisinių pažeidimų, ar tai yra Seimo narys, ar ne, teisinė atsakomybė visiems turi būti vienoda”, – sakė Seimo pirmininkė.

Tuo metu Seime esama viešų vertinimų, kad parlamentarai, jei bus apkaltinti kurstę riaušes, turėtų sulaukti apkaltos.

Teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui galimas esant vienam šių pagrindų: šiurkščiai pažeidus Konstituciją, sulaužius priesaiką, įtarus padarius nusikaltimą.

“Kol kas neaišku, kokia atsakomybė lauktų Seimo narių, pagal Administracinių teisės pažeidimų ar Baudžiamąjį kodeksus, ir šiuo klausimu yra skirtingų teisininkų nuomonių, todėl imtis tolesnių žingsnių bus galima, kai paaiškės teisėsaugos vertinimas”, – BNS sakė apie apkaltą prabilęs Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Arminas Lydeka.

Tuo atveju, jei parlamentarų atsakomybė būtų įvertinta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, pasak A.Lydekos, svarstytina, ar apkaltos procesą būtų galima inicijuoti kitais pagrindais.

“Tokiu atveju pradėčiau konsultacijas su teisininkais, ar jie matytų pagrindą pradėti Seimo nariams apkaltą, ir nuo rezultatų priklausytų kiti veiksmai, kol kas tam dar per anksti”, – sakė parlamentaras.

ŽTK pirmininkas pirmadienį išplatino pareiškimą, kuriame sako, kad jam gėda, jog minėti du parlamentarai dirba Seime.

“Man gėda, kad P.Gražulis ir K.Uoka dirba Seime. Gėda, kad jie ne tik nesuvokia konstitucinių žmogaus teisių, bet ir spjauna į įstatymus, provokuoja neapykantą, kursto riaušes”, – rašoma A.Lydekos pareiškime.

Taip pat jis dėkoja policijai, kuri “apgynė žmogaus teises ir į vietą pastatė net tik įsiaudrinusių tamsuolių minią, bet ir du Seimo narius”.

Per šeštadienį vykusias pirmąsias seksualinių mažumų eitynes parlamentarai “tvarkietis” P.Gražulis bei konservatorius K.Uoka susigrūmė su eitynes saugojusiais pareigūnais.

Policija juos ketina siekti patraukti administracinėn atsakomybėn dėl riaušių kurstymo, tačiau pirmadienį dar pareigūnai nebuvo neapsisprendę, kokį pažeidimą – administracinį ar baudžiamąjį – parlamentarai padarė.

Mažumų eitynės buvo leistos paskutinę minutę – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui penktadienį panaikinus žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo sostinės savivaldybės išduotas leidimas renginiui buvo sustabdytas. Į teismą prašydamas sustabdyti eitynes kreipėsi laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas, argumentuodamas galimais neramumais.