BFL

“Prabangos” mokesčių įvedimas yra ne tik ekonominis, bet ir socialinio teisingumo klausimas: Lietuva turi mažinti takoskyrą tarp turtingųjų ir vargšų, mažinti nepasitikėjimą valstybe, teigia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

“Šiuo atveju mes turime kalbėti ne tik apie tai, kiek įvedę šituos “prabangos” mokesčius surinksime į biudžetą pinigų, bet turbūt dar didesnis yra noras ieškoti ir solidarių valstybei sprendimo būdų, ieškoti bent minimalaus socialinio teisingumo. Šiandien yra didelė takoskyra tarp turtingų ir vargšų, pagal tai Lietuva dabar yra paskutinė Europos Sąjungoje. Tai – ne tas kelias, mes nenorėtume būti kaip Lotynų Amerikos kai kurios valstybės. Jei mes einam demokratinės, išsivysčiusios valstybės keliu, mes turim tą takoskyrą mažinti”, – trečiadienį “Žinių radijui” sakė Seimo Pirmininkė.

Pasak parlamento vadovės, būtent socialinio teisingumo siekimas yra priežastis, dėl kurios pridėtinės vertės mokesčio kėlimas nebūtų išeitis – kadangi dėl to neišvengiamai kiltų kainos, labiausiai nukentėtų kukliau ir skurdžiau gyvenantys žmonės.

I. Degutienės teigimu, turi būti nustatytos konkrečios ribos, skiriančios, tarkime, prabangų automobilį nuo kasdienio, ir pagal tai prabangiems automobiliams įvestas mokestis, o įvedant nekilnojamojo turto mokestį, žiūrėti į vidutinę nekilnojamojo turto vertę ir apmokestinti ją viršijančius būstus. Pasak parlamento vadovės, Seimo narių grupė jau rengia tai reglamentuosiančius įstatymų projektus.

I. Degutienė priminė, kad Lietuva šiuo atveju nebūtų išskirtinė. “Pasižvalgykime po visą pasaulį, kažkodėl mums atrodo, kad mes gyvenam izoliuotoje valstybėje ir esam kitokie negu kiti. Paimkim tą pačią Italiją. Ką naujas premjeras pirmiausia padarė? Pasiūlė nekilnojamojo turto ir “prabangos” mokestį įvesti. Visos valstybės eina tuo pačiu keliu, ir noriu priminti, kad tas pats Tarptautinis valiutos fondas prieš porą metų sakė apie tokių mokesčių didinimą”, – pabrėžė Seimo Pirmininkė.

Pensijų atkūrimas iki 2009 m. lygio, I. Degutienės manymu, yra būtinas: tai susiję su pasitikėjimu valstybe, kadangi visos valdžios grandys žadėjo, kad pensijos bus atkurtos.

“Esant pablogėjusiai finansinei situacijai Lietuvoje, vėl pensininkų sąskaita bandyti tvarkytis – ne tas kelias (…). Turime žymiai plačiau mąstyti negu vien tik dėlioti skaičius ir planus į ateitį”, – tvirtino parlamento vadovė.

Sprendimas įšaldyti pervedimus į pensijų fondus, anot I. Degutienės, būtų tik laikinas, priimtas spręsti krizinę situaciją. Šiuo metu, I. Degutienės nuomone, jaunimui susitaikyti su tokiu dalyku būtų lengviau negu pensininkams su neatkurtomis pensijomis. “Jei jau bendražmogiškai šnekėsim, šiandien pensininkas neturi jokios kitos perspektyvos, jis sovietmečiu yra užsidirbęs tą savo kuklią pensiją. O tie, kas dar yra jauni ir dar gali užsidirbti, tai jei vieni metai bus keblesni, nesurinks per tuos metus dar tiek į kaupiamąją sąskaitą, dar turi visą gyvenimą prieš akis”, – sakė Seimo Pirmininkė.

I. Degutienė išreiškė viltį, kad abi liberalų partijos šiuo atveju pademonstruos supratingumą, net jei tai ir ne visiškai atitinka jų ideologiją. Seimo vadovė priminė, kad koalicija sėkmingai ir stabiliai dirba jau trejus metus, per tą laiką ne kartą teko siekti kompromisų, bet dėl jų buvo susitarta.