"Veido" archyvas

Ruošiantis į ilgesnę ar net trumpesnę kelionę kyla neaiškumų, ypač susijusių su bagažo dydžiu ar prireikus keliauti su augintiniu. Kartais nesusipratimų nepavyksta išvengti ir viešajame transporte. Užbėkime įvykiams už akių ir pasidomėkime, kokie netikėtumai gali laukti.

Keliaujant su gyvūnu traukiniu, autobusu, keltu ar lėktuvu

• Visais atvejais šeimininkas privalo turėti veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūno sveikatą ir pasirūpinti, kad nekiltų grėsmė kitų keleivių saugumui ir patogumui.

• Autobusais gyvūnus galite vežti nemokamai. Svarbiausia, kad jie būtų krepšyje ar narvelyje ir neužimtų atskiros keleivio vietos. O jei vietos prireiks, gyvūnui teks pirkti bilietą. Pagal viešojo transporto važiavimo taisykles, turite pasirūpinti, kad jūsų augintinis nekeltų grėsmės kitų keleivių sveikatai,  nuosavybei ir ramybei. Šuo turi būti su antsnukiu ir laikomas už ne ilgesnio kaip 0,5 m pavadėlio. Keliaujant su šunimi turėtumėte įlipti pro paskutines duris ir važiuoti autobuso ar troleibuso gale. Jei jūsų mieste priimta tvarka įlipti pro priekines duris, šia taisykle turėtumėte vadovautis ir norėdama į viešąjį transportą patekti su augintiniu.

• Keliaujant traukiniu, smulkūs kambariniai gyvūnai, pavyzdžiui, žiurkėnai, turi būti vežami dėžėse, pintinėse arba narveliuose. Trečl    ios klasės vagone šiuos gyvūnus galite vežtis nemokamai, tačl    iau važiuojant kitų klasių vagonais už augintinį teks susimokėti kaip už lydimąjį bagažą.

• Jei traukiniu vešitės didelį šunį, už jį turėsite susimokėti kaip už 20 kg bagažą. Galite vežtis šunį ir atskiroje kupė, tačl    iau tokiu atveju teks sumokėti už visas kupė vietas. Šuo turėtų būti su antsnukiu ir pavadėliu. Už bet kokią galimą augintinio padarytą žalą teks atsakyti jums.

• Keltai, kurie priima keleivius su gyvūnais, vienam asmeniui leidžia vežtis ne daugiau kaip 2 šunis. Keliaujantiems su gyvūnais skiriamos specialios kajutės, kuriose kilimai pakeisti linoleumu, o po kelionės kajutės dezinfekuojamos. Pasirinkus tokį transportą kelionei su augintiniu, jums teks išsipirkti visą kajutę.

Su augintiniu į užsienį

Prieš vykdama į kelionę su gyvūnu, būtinai susipažinkite su toje šalyje galiojančiomis gyvūno įvežimo taisyklėmis, nes kai kuriose šalyse keliami ypač griežti reikalavimai.

• Keliaujant po Europos Sąjungą. Naminiai gyvūnai gali keliauti kartu, jei turite Europos Sąjungos naminio gyvūno pasą. Jame turi būti informacija apie skiepus nuo pasiutligės – paskiepyti turi būti visi naminiai gyvūnai, vyresni nei trijų mėnesių. Tokį pasą gali išduoti bet kuris veterinaras.

• Pagal galiojančias taisykles vežantis gyvūną į keturias šalis – Airiją, Jungtinę Karalystę, Maltą ir Švediją – dar prireiks ir papildomų įrodymų, kad skiepai buvo veiksmingi, todėl turėkite ir atitinkamą veterinaro pažymą.

• Taip pat į Airiją, Jungtinę Karalystę ir Maltą atvykstantys gyvūnai tikrinami dėl erkių platinamų ligų ir kaspinuočio. Švedijoje ir Suomijoje tikrinami tik dėl kaspinuočio.

• Labai svarbu, kad gyvūną būtų galima identifikuoti. Todėl jis privalo turėti mikrolustą. Tai paprastos procedūros metu po oda įkišama mikroschema, sauganti gyvūno duomenis. Turėdamas šį mikrolustą, gyvūnas užregistruojamas į duomenų bazę, todėl net jei dingtų bet kurioje Europos šalyje, galėtų būti atpažintas ir grąžintas šeimininkui.

• Pagal anksčiau galiojusias taisykles gyvūnui identifikuoti visiškai pakakdavo tatuiruotės. Į daugelį ES šalių gyvūnas tik su tatuiruote ir be mikrolusto galės vykti iki 2011 m. liepos. Tačiau Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Maltoje jau dabar reikalaujama tik mikrolusto.

• Nors griežti gyvūnų vežimo reikalavimai galioja visoje Europoje, prieš vykstant į konkrečią šalį verta pasidomėti, ar ji netaiko kokių nors papildomų taisyklių.

• Už ES ribų. Išvykstant iš Europos Sąjungos prireiks visų tų pačių dokumentų, kaip ir Sąjungos ribose. Tačiau papildomai gyvūnui turi būti atliktas kraujo tyrimas.

• Jei traukiniu vykstate į užsienį, augintinių vežimo taisyklės priklauso nuo šalies, į kurią vykstate. Važiuojant į NVS šalis, Latviją ir Estiją, gyvūnus teks vežtis atskiroje kupė, nusiperkant tiek bilietų, kiek kupė yra vietų. Leidžiama vežtis ne daugiau kaip du gyvūnus. Keliaujant į kitas šalis (Lenkiją, Bulgariją, Vokietiją, Čl    ekiją ir kt.), gyvūnus leidžiama vežtis nuperkant jiems kelionės bilietą su 50 proc. nuolaida.

• Norėdami skraidinti gyvūną lėktuvu, apie tai turite įspėti oro linijų bendrovę. Kiekviena bendrovė nustato savas gyvūnų skraidinimo sąlygas. Paprastai į lėktuvo saloną galima pasiimti ne daugiau kaip 8 kg sveriantį augintinį, kuris turėtų būti specialioje dėžutėje, telpančl    ioje po keleivio sėdyne arba ant kelių – dėžutės dydis 50x40x23 cm. Didesni šunys vežami atskirame lėktuvo skyriuje pervežimo dėžėse. Jeigu skrydis su persėdimu, augintiniu pasirūpina veterinarijos specialistai – pavedžioja, pašeria, palakina ir, jei reikia, apgyvendina šunų viešbutyje. Lėktuvų salonuose galima laikyti tik šunis vedlius, įrodžius, kad jie aklo arba kurčl    io žmogaus palydovai.

Apie bagažo dydį?

Prieš kelionę pasidomėkite, kokio dydžio ir svorio bagažą galite su savimi pasiimti, kad netektų nustebti, jei paprašys susimokėti papildomai ar net paskirs baudą…

• Važiuodami autobusu ar troleibusu nemokamai galite vežtis bagažą, neužimantį keleivio vietos. Kita vertus, rankinis bagažas turi atitikti tam tikrus standartus: ne didesnis kaip 60x40x20 cm arba bendra išmatavimų suma neviršytų 120 cm. Antraip teks pažymėti papildomą bilietą, už kurį su savimi galėsite vežti bagažą, užimantį ne daugiau kaip vieną keleivio vietą. Be to, autobusu ar troleibusu draudžiama vežti daiktus, kurie trukdytų ar būtų pavojingi kitiems keleiviams, galėtų sutepti transporto sėdynes ar bendrakeleivių drabužius. Dėl minėtų priežasčių viešuoju transportu draudžiama vežti dviratį.

• Tarpmiestiniu autobusu. Salone kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis vieną rankinį bagažą, ne didesnį kaip 60x40x20 cm arba – jeigu bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm. Autobusuose, kuriose yra bagažinės, papildomai galima vežti bagažą, ne didesnį kaip 100x50x30 cm arba – jei bendra dydžių suma ne didesnė kaip 180 cm. Kartais už šį papildomą bagažą gali tekti susimokėti, todėl prieš vykstant į kelionę kiekvienu atveju reikėtų išsiaiškinti nemokamo bagažo sąlygas. Trečią arba didesnį negu šių dydžių bagažą keleivis gali vežti tik tada, jei bagažinėje lieka laisvų vietų.

• Traukiniu. Kiekvienas keleivis, turintis bilietą, turi teisę keleiviniame vagone su savimi nemokamai vežti nešulius, kurių bendra trijų matmenų suma neviršija 200 cm, o bendras svoris – 35 kg suaugusiam ir 15 kg vaikui iki 10 metų. trečios klasės vagone suaugęs keleivis gali vežtis daugiau nešulių nei numatyta taisyklėse, bet jų svoris neturi viršyti 50 kg. Panašūs reikalavimai bagažui keliami ir vykstant traukiniu į užsienio šalis, tačiau kiekvienu atveju vežamų nešulių sąlygos gali kisti, todėl reikėtų pasidomėti prieš vykstant į kelionę.  Dviračius galima vežti bagažo vagonuose, o keleiviniuose vagonuose – specialiai tam skirtose vietose. Dviračiai į traukinius priimami nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. Už kiekvieną dviratį teks susimokėti nustatytą mokestį, priklausantį nuo važiuojamo atstumo ir kokia klase keliaujate (svyruoja nuo 2 iki 16 Lt).

• Lėktuvu. Kiekviena avialinija gali turėti skirtingus reikalavimus tiek rankiniam, tiek registruotam bagažui. Vienos kompanijos į lėktuvo saloną leidžia įsinešti neriboto svorio, tačiau neviršijančio 50x40x23 cm išmatavimų rankinį bagažą, o registruoto bagažo iki 20–32 kg mokestis įeina į bilieto kainą. Dažniausiai pigių skrydžių bendrovės į lėktuvo saloną nemokamai leidžia imti vieną vienetą rankinio bagažo, kurio matmenys yra 55cmx40cmx20cm, o svoris negali viršyti 8–10 kilogramų, tačiau už didesnį registruotą bagažą skaičiuoja papildomą mokestį. Paprastai visos avialinijų kompanijos be papildomo mokesčio leidžia pasiimti vaiko ar neįgalaus vežimėlį. Perkant bilietą iš anksto reikėtų įspėti, jeigu ketinate vežti specialų bagažą: sporto įrangą, muzikos instrumentus, dviratį ir pan. Už šį bagažą greičiausiai teks susimokėti papildomą mokestį.

Priekinės durys: neaiškumai dėl naujos tvarkos…

Keleivių įlaipinimas į viešąjį transportą pro priekines duris didžiuosiuose Europos miestuose yra įprastas, Lietuvoje tokia tvarka įgyvendinta dar visai neseniai. Kaip ir dauguma naujovių, ši tvarka sukėlė nemažai diskusijų ir klausimų, bet sėkmingai įgyvendinta Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Kėdainiuose. Galimybę priimti tvarką keleivius laipinti pro pirmąsias duris svarsto ir kiti miestai.

Keleiviai pastebėjo naujos tvarkos nenuginčijamą naudą – viešajame transporte akivaizdžiai sumažėjo asocialių, apsvaigusių ar agresyvių žmonių. Be to, pasak kontrolierių, dabar mažiau pagaunama vadinamųjų zuikių.

Vis dėlto naujoji laipinimo tvarka į viešąjį transportą kelia neaiškumų. Pavyzdžiui, kaip pro priekines duris patekti neįgaliems, tėvams su vežimėliu? Specialiuose žemagrindžiuose Vilniaus miesto autobusuose ir troleibusuose yra numatyta galimybė šiuos keleivius įleisti į transporto priemonę pro vidurines duris. Vairuotojai turėtų įleisti tokius keleivius, kurie negali patekti pro priekines duris. Kartais tai priklauso nuo vairuotojo darbo kultūros…

Anksčiau, keleiviai su gyvūnais į viešąjį miesto transportą turėdavo įlipti pro galines duris. Dabar jie, kaip ir kiti keleiviai, gali įlipti pro pirmąsias duris. Žinoma, augintinis turi atitikti važiavimo taisyklių keliamus reikalavimus – būti su pavadėliu ir antsnukiu.