Dauguma praėjusiais metais Lietuvos gimnazijas baigusių ir studijas užsienyje pasirinkusių jaunuolių žinių siekia vidutinio arba gana žemo lygio aukštosiose mokyklose. Geriausiuose pasaulio universitetuose studijuoja vos 302 praėjusių metų laidos mūsų abiturientai.

Net 1663 jaunuoliai iš 29,3 tūkst. pernai gimnazijas baigusių abiturientų išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Daugiausiai abiturientų rinkosi anglakalbes šalis arba tuos universitetus, kuriuose galima studijuoti anglų kalba. Tad net 505 gimnazistai rinkosi Jungtinės Karalystės aukštąsias mokyklas, antras pagal populiarumą traukos centras – Skandinavija.
Lietuvos jaunuoliams visiškai nebuvo patrauklios Vokietijos ir kitų vokiškai kalbančių šalių aukštosios mokyklos. Vos trisdešimt praėjusių metų laidos gimnazistų išvyko studijuoti į Vokietijos universitetus.
Tie, kurių gimtoji kalba yra lenkų ar rusų, rinkosi Lenkijos (31 abiturientas), Rusijos (19 gimnazistų) aukštąsias mokyklas. Tai paaiškėjo iš savaitraščio “Veidas” atliktos 432 Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų apklausos. Iš viso į šią anketą atsakė 324 gimnazijų ir vidurinių mokyklų vadovai, 108 mokyklų administracijos teigė neturinčios duomenų apie praėjusių metų laidos abiturientus arba atsisakė pateikti duomenis, kaip sekasi pernykščiams jų auklėtiniams.
Remiantis mokslo ir studijų stebėsenos bei analizės centro “Mosta” duomenimis, per pastaruosius ketverius metus vis daugiau geriausiai mokyklas baigusių abiturientų pasirenka ne nemokamas studijas Lietuvoje, o užsienyje. “2009 m. studijas Lietuvoje rinkosi 84 proc. šimtukininkų, 2010 m. – 81 proc., 2011 m. jau 76 proc., o pernai – 77 proc.”, – sako “Mostos” direktorė Jurgita Petrauskienė.
“Veidas” aiškinasi, kodėl Lietuvos universitetams vis sunkiau konkuruoti su užsienio aukštosiomis mokyklomis.

Studijos vidutiniame Vakarų universitete kokybiškesnės
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis yra studijų užsienyje entuziastas. Jis mano, kad studijos užsienyje ne tik suteikia daugiau naujesnių mokslo žinių, išplečia akiratį, bet ir yra pigesnės. Profesoriaus manymu, patys talentingiausi ir gabiausi jaunuoliai vienareikšmiškai turi vykti studijuoti į užsienį. “Genialūs vaikai nėra tik Lietuvos turtas, tai pasaulio vertybė ir anksčiau ar vėliau jie vis vien išvyks iš Lietuvos, – dėsto V.Daujotis ir netikėtai paaiškina: – Lietuvos stuburas yra stiprūs vidutiniokai. Bet didžiausia bėda ta, kad dėl neaiškių studijų Lietuvoje sąlygų jie išvažiuoja mokytis į užsienį ir dažnai nebegrįžta.”
Pašnekovas įsitikinęs, kad studijuoti, tarkime, Jungtinėje Karalystėje, kurioje studijos nuo praėjusių metų gerokai pabrango, vis tiek pigiau nei Lietuvoje. “Mano galva, studijos šioje šalyje ir toliau yra nemokamos, nors ir kainuoja 10 tūkst. svarų sterlingų. Mat nors lietuviai skolinasi studijoms, esmė ta, kad jei po studijų neuždirbi 47 tūkst. Lt per metus, paskolos grąžinti nereikia. Tiek Lietuvoje uždirbti iš karto po studijų mažai galimybių. O studijuojant Lietuvoje būtina grąžinti studijų paskolą, nepriklausomai nuo gaunamo uždarbio”, – skirtumus aiškina V.Daujotis.
Vis dėlto, kaip tvirtina “Veido” pašnekovai, svarstant, kurioje šalyje ir kokiame universitete studijuoti, derėtų rinktis pasaulio universitetų reitingo lyderius, o ne autsaiderius. Taip pat dera atkreipti dėmesį, ar užsienyje įgijus specialybę vėliau Lietuvoje pavyks rasti darbo. Mat daugybės užsienyje rengiamų aukštos kvalifikacijos specialistų mūsų rinkai nereikia ir nežinia ar artimiausioje ateityje prireiks.
Buvęs Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius dr. Eugenijus Stumbrys apie pirmosios pakopos studijas užsienyje kalba gerokai atsargiau. Nuo 18 iki 23 m. jaunuoliai mezga socialinius ryšius, formuojasi jų įgūdžiai, todėl, pašnekovo nuomone, didelė tikimybė, kad po gimnazijos svetur išvykę lietuviai jau niekada nebegrįš į Lietuvą. O tie, kurie grįžta, neretai skundžiasi, kad jiems sunku įsidarbinti gimtinėje net ir turint prestižinio Vakarų šalies universiteto diplomą. Bet vykti į užsienį pastudijuoti pagal studentų mainų programą arba krimsti antrosios pakopos doktorantūros studijų, pasak E.Stumbrio, itin vertinga.
“Mano nuomone, net vidutiniuose Vakarų universitetuose studijų lygis gerokai aukštesnis, nes Vakarų Europoje ir JAV aukštojo mokslo sistemos išlaiko aukštai pakeltą kartelę ir žemo lygio studijų programas, universitetus “iššienauja”, – vaizdžiai apibendrina dr. E.Stumbrys ir priduria: – Taigi kai kurie į geriausiųjų reitingus nepatenkantys Jungtinės Karalystės, į kurią dažniausiai vyksta studijuoti mūsų jaunimas, universitetai yra mažesnis blogis nei mūsų aukštosios mokyklos.”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.