Paskutiniam SSRS lyderiui Michailui Gorbačiovui trečiadienį sukanka 80 metų – šį garbingą jubiliejų jis pasitinka būdamas Rusijos politikos užribyje ir jausdamas kartėlį dėl to, kokią kryptį pasirinko jo šalis, kai žlugo Sovietų Sąjunga.

Vakaruose liaupsinamas kaip kovotojas už demokratiją, o gimtinėje daugelio rusų smerkiamas kaip žmogus, sugriovęs kadaise buvusią didžią imperiją, M.Gorbačiovas savo 80-metį veikiausiai pasitiks be didelių iškilmių ir garsių sveikinimų.

Tarp elektorato nepopuliarus ir per valstybinę televiziją retai rodomas buvęs SSRS prezidentas iš esmės nepadarė didesnės įtakos posovietinės Rusijos, šalies, kurią jis netyčiom padėjo sukurti, politikai.

Pastaruoju metu jis taip pat vis griežčiau atsiliepė apie savo įpėdinių Kremliuje – Vladimiro Putino bei Dmitrijaus Medvedevo politiką. Jų valdomą Rusiją M.Gorbačiovas supliekė kaip demokratijos “imitaciją” ir išreiškė būgštavimus, kad 2012-aisiais vyksiantys prezidento rinkimai bus suklastoti.

Simboliška, kad pagrindinis M.Gorbačiovo, žmogaus, pakeitusio istorijos tėkmę, 80-mečio paminėjimas įvyks ne Maskvoje, o Londone, kur kovo 30 dieną Karališkoje Alberto salėje ta proga numatytas iškilmingas koncertas.

Renginyje ketina dalyvauti tokios pasaulinės žvaigždės kaip Sharon Stone (Šeron Stoun) ir Bryanas Ferry (Brajenas Feris).

Įgyvendindamas savo viešumo ir pertvarkos politiką, kuria siekė reformuoti ir modernizuoti Sovietų Sąjungą, M.Gorbačiovas išlaisvino jėgas, kurių nebegalėjo kontroliuoti ir dėl kurių 1991-aisiais subyrėjo visa Raudonoji imperija.

Priešingai nei jo pirmtakai, M.Gorbačiovas nebuvo pasiryžęs panaudoti jėgos, kad komunistai išlaikytų kontrolę Maskvos satelitėse Rytų Europoje, o tai savo ruožtu atvėrė kelią griūti Berlyno sienai – šis faktas niekuomet nebus pamirštas Europoje.

“Gorbačiovo vadovavimo drama yra tai, kad jo sukelta banga nunešė jį nuo Rusijos politinės scenos”, – rašė politologė Lilija Ševcova laikraštyje “Novaja gazeta”, gindama buvusį Sovietų Sąjungos lyderį.

“Jam teko kęsti vienatvę, piktavališkumą ir nesupratimą. Jo dėka į valdžią atėję asmenys siekė niekingo keršto”, – rašė ji opozicijos laikraštyje. M.Gorbačiovas yra vienas iš “Novaja gazeta” savininkų.

Vyriausybės vadovo V.Putino ir prezidento D.Medvedevo valdantysis tandemas retai parodo susidomėjimą M.Gorbčiovu. Kartą, tiesa, prezidentas rūgščiai pastebėjo, kad M.Gorbačiovo vadovavimą žymi “mūsų valstybės griūtis”.

Tuo tarpu velioniui Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui, kuris buvo pagrindinis M.Gorbačiovo priešininkas, ir V.Putinas, ir D.Medvedevas nepagailėjo gražių žodžių, kai lygiai prieš mėnesį buvo minimos 80-osios jo gimimo metinės.

M.Gorbačiovas ilgą laiką vengė tiesiogiai kritikuoti dabartinius Rusijos vadovus, tačiau artėjant 80-mečiui jis pirmą kartą atvirai išdėstė tai, ką iš tiesų mano apie V.Putiną ir D.Medvedevą.

Kalbėdamas apie prezidento ir premjero ketinimą tarpusavyje nuspręsti, kuris jų 2012-aisiais sieks valstybės vadovo posto, M.Gorbačiovas sakė: “Tai gėdinga. Man gėda dėl jų. Tai nekuklu, jie elgiasi taip, tarsi visuomenė, konstitucija, rinkimai neegzistuotų”.

Emocingame interviu, kurį davė laikraščiui “Novaja gazeta”, buvęs Sovietų Sąjungos lyderis sakė, kad Rusija pradeda užmiršti “perestroikos” pasiekimus, bet kurių rusai dabar neturėtų galimybės laisvai eiti į maldos namus, naršyti internete ir pirkti valdžią kritikuojančius laikraščius.

“Dabar “perestroika” asocijuojasi tik su tuščiomis parduotuvių lentynomis”, – skundėsi jis.

“Ir dar pamiršau paminėti – mes išvengėme branduolinio karo katastrofos. Dabar nelabai kas tai ir atsimena”, – pridūrė jis, neslėpdamas kartėlio.

Tikra istorijos ironija galima laikyti M.Gorbačiovo atskleistą faktą, kad Kremliaus pagrindinis ideologas Vladislavas Surkovas neleido jam įkurti savo politinės partijos.

Žinoma, tokia politinė jėga tikrai nebūtų pajėgi mesti iššūkį Rusijos valdžios elitui.

Nepriklausomo J.Levados sociologijos centro sausį atlikta apklausa parodė, kad vos 14 proc. rusų “teigiamai ar labai teigiamai” vertina M.Gorbačiovą.

Tuo tarpu net 51 proc. respondentų nurodė, kad dėl milijonų žmonių žūties atsakingas Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas atliko teigiamą vaidmenį Rusijos istorijoje.

Vis dėlto ir M.Gorbačiovo, kuris Vakaruose meiliai vadinamas Gorbiu ir atpažįstamas pagal ryškią dėmę ant kaktos, kurią turi nuo gimimo, politiniame palikime esama tamsių faktų, dėl kurių vis dar ginčijasi istorikai.

Jis neužkirto kelio Kalnų Karabacho konfliktui, kuris nusinešė 30 tūkst. gyvybių, o daugumai lietuvių jis visuomet liks atsakingas už kruvinus 1991 metų sausio 13 dienos įvykius.