Kai mandatų ir postų dalybos po šių Seimo rinkimų pasibaigs, politikai ketina dar kartą atnaujinti diskusijas dėl rinkimų sistemos Lietuvoje keitimo. Mat dabartinė tiek savivaldos, tiek parlamento rinkimų sistema sulaukia nemažai rinkėjų kritikos.

Vilnietis pardavimo vadybininkas Rimas Gružinskas sako, kad šįkart jam buvo labai sunku apsispręsti, už kurios partijos sąrašą balsuoti. Vyras sako, kad būtų paprasčiau ir objektyviau, jei būtų galima balsuoti už kelis politikus iš skirtingų partijų sąrašų. „Dabar tenka rinktis vieną partiją ir balsuoti už jos narius, nors aš, skaitydamas pavardes sąraše, ne visada pajėgiu išsirinkti tuos penkis politikus, dėl kurių sąžiningumo ir kompetencijos būčiau visiškai tikras, – teigė savo rinkimų apylinkėje užkalbintas R.Gružinskas. – Kai kuriuos savo balsus paskirstau tiems politikams, kurių nė nežinau, nors mielai juos atiduočiau kitų partijų atstovams, jei tik būtų tokia galimybė.“
O IT analitikas Albertas (jo prašymu pavardės neskelbiame) norėtų, kad rinkėjai turėtų galimybę balsuoti ne tik už, bet ir prieš tam tikrus politikus, tai yra nepatinkančius tiesiog išbraukti. Pasak Alberto, taip rinkėjai užtikrintai parodytų, kokie pasirinkto sąrašo politikai jiems nėra priimti. Dabartinis politikų reitingavimas, pašnekovo nuomone, turi trūkumų.

Ar patektų į Seimą A.Kubilius

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, kad reitinguodami kandidatus į parlamentą juos tiek pakelti aukščiau, tiek nuleisti gali rinkėjai Latvijoje. Tokia rinkimų sistema, pasak Z.Vaigausko, rinkėjui gal ir patraukli, nes suteikia galimybę išreikšti savo nemeilę konkrečiam politikui, bet taip pat turi nemažai trūkumų.
„Partija vis tiek gauna balsą vien todėl, kad rinkėjas savo nemėgstamą kandidatą nubraukia. Vienoje nedidelėje savivaldybėje latviai turėjo įdomų atvejį: rinkimuose dalyvavo toks vienas labai nepopuliarus asmuo, gydytojas, ir nemažai rinkėjų jį išbraukė, tačiau dėl to šio kandidato kolegos buvo išrinkti. Kitaip tariant, rinkėjai norėjo balsuoti prieš jį, bet nubalsavo už partiją“, – prisimena pavyzdį Z.Vaigauskas.
Be to, esant galimybei balsuoti prieš padidėja tikimybė, kad nebus išrinkti tam tikrų partijų lyderiai. Pavyzdžiui, koks nors aukštą postą valstybėje užimantis, bet visuomenėje nepopuliarus politikas taip gali atsidurti už parlamentinio borto.
Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis sutinka, kad teoriškai įmanoma, jog esant tokiai rinkimų sistemai į Seimą galėtų būti neišrinktas ir, tarkime, menku populiarumu visuomenės akyse pasižymintis premjeras Andrius Kubilius. Anot K.Masiulio, toks scenarijus būtų tragedija, bet politikas vis dėlto nemano, kad tai realu.

Nori rinkti kandidatus iš skirtingų sąrašų

Z.Vaigausko teigimu, skirtingose šalyse galioja labai skirtingos savivaldos bei parlamento rinkimų sistemos. Lietuva, kaip sako VRK pirmininkas, yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose parlamento nariai yra šimtu procentų išlaikomi valstybės. O kitose šalyse parlamentarams leidžiama įstatymų leidybą derinti su savo įprastine profesija, kad ir kokia ji būtų. Manoma, kad tada įstatymų leidėjai mažiau atitrūksta nuo kasdienio gyvenimo. „Lietuvos Seimo rinkimų sistema panašiausia į Vokietijos, mes tik neturime kompensacinio mandato“, – aiškina Z.Vaigauskas.
Įvairiose šalyse skiriasi ir parlamento narių skaičius. VRK pirmininkas sutinka, kad Lietuvoje Seimo narių galėtų būti šiek tiek mažiau, tarkime, apie šimtą.
Idealios rinkimų sistemos, VRK pirmininko žodžiais, nebūna, tačiau jis įsitikinęs, kad Lietuvos Seimo rinkimų sistema galėtų būti tobulinama. Dabartinė tvarka sulaukia nemažai rinkėjų kritikos, labiausiai todėl, kad balsuojama tik už vienos politinės jėgos kandidatus. Rinkėjai klausia, kodėl jiems nesuteikiama galimybė balsuoti už asmenis iš skirtingų partijų sąrašų. „Rinkėjui patraukliausia tokia sistema, kai jis gali balsuoti už konkrečias asmenybes. Kai jis iš skirtingų sąrašų pasirenka visą kompleksą kandidatų ir už juos balsuoja“, – daro išvadą Z.Vaigauskas.
Jam imponuoja tarpukario Lietuvoje galiojusi proporcinė savivaldos rinkimų sistema. Pagyvenę žmonės dar prisimena, kaip tuomet buvo renkama Kauno miesto taryba: likus kelioms dienoms iki rinkimų rinkėjas gaudavo per du šimtus kortelių, nes tiek rinkimuose dalyvaudavo kandidatų, iš kurių savo nuožiūra turėdavo atrinkti 24 korteles su jam patikusių rinkėjų pavardėmis ir, sudėjęs jas į voką, rinkimų dieną nunešti į rinkimų apylinkę. Per keletą dienų suskaičiavus balsus dalis daugiausiai balsų surinkusių kandidatų iš karto gaudavo tarybos nario mandatą. Bet balsai pasiskirstydavo, todėl taip būdavo išdalijama tik mažesnė dalis mandatų. Kiti mandatai būdavo paskirstomi pagal proporcinę sistemą, sudėjus visų partijų kandidatų gautus balsus. Politinės jėgos atstovavimas parlamente turėjo būti proporcingas rinkėjų skaičiui.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.