Šiandien sunku įsivaizduoti, kaip atrodytų Lietuvos transporto infrastruktūra, jei ne daugiau kaip pusantro milijardo ES lėšų, per 2007–2013 m. skirtų Lietuvos keliams, geležinkeliui, vandens ir jūrų uostams. Iš viso transporto infrastruktūros projektams šiuo laikotarpiu yra numatyta 1,6 mlrd. Eur. Tai sudaro 21,64 proc. viso Lietuvos transporto infrastruktūrai numatyto finansavimo, o nuo visų Lietuvai numatytų skirti ES lėšų – 23,2 proc..

Transporto srities strategiją, infrastruktūrinių projektų perspektyvą ir ES paramos skyrimo prioritetus nubrėžia Susisiekimo ministerija. Tačiau kad lėšos būtų panaudojamos pagal paskirtį, kontroliuoja Transporto investicijų direkcija. Ši valstybės institucija tikrina pateikiamų paraiškų atitikimą finansavimo reikalavimams, kontroliuoja, kaip lėšos panaudojamos, teikia ataskaitas atsakingoms Lietuvos ir ES institucijoms, analizuoja lėšų panaudojimą ir likutį, kad iš sutaupytų lėšų būtų galima įgyvendinti daugiau visuomenei reikalingų projektų.

„ES lėšų panaudojimo efektyvumas, sėkmingas projektų įgyvendinimas – tai prioritetai, taikomi ES lėšomis finansuojamiems projektams“, – sako Transporto investicijų direkcijos direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Railaitė.

2007–2013 m. finansinio laikotarpio projektai buvo vykdomi valstybės planavimo būdu. Tai reiškia, jog valstybė sprendė, kuriuos projektus būtina vykdyti, kad Lietuvai numatyti 1,57 mlrd. Eur būtų panaudoti tikslingai ir efektyviai. Išimtis buvo taikoma regionams, nes prioritetinius projektus išrinko Regionų plėtros tarybos.

Kurdama kokybišką ir patrauklų kelių tinklą, steigdama viešuosius logistikos centrus, modernizuodama oro uostus, geležinkelius, Klaipėdos jūrų uostą, Lietuva atveria savo šalies vartus laisvam krovinių, prekių ir žmonių judėjimui. Skirdama finansavimą ES narėms, Bendrija gerina ir plečia ES transeuropinio tinklo dalį.

Mūsų šalies transportas yra viena sparčiausiai besiplėtojančių ūkio šakų, todėl visi įgyvendinami transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektai – tai ilgalaikės ir perspektyvios investicijos, kurios užtikrina patogias ir kokybiškas žmonių gyvenimo, darbo ir verslo sąlygas.

Iš viso 2007–2013 m. finansavimo laikotarpio ES lėšomis finansuojamų projektų skaičius yra 356. Iš jų baigtų įgyvendinti projektų – 324.

Šalies pasididžiavimas – viešieji logistikos centrai

Praėjęs ES finansinis laikotarpis Lietuvoje paskatino viešųjų logistikos centrų statybą. Tai reikšmingas žingsnis į priekį plėtojant šalies transporto ir logistikos sritį.

Vykdant Vilniaus viešojo logistikos centro (VLC) ES lėšomis finansuojamą statybos projektą Vaidotuose, atkreiptinas dėmesys į jo centrinę dalį – intermodalinį (įvairiarūšį) terminalą. Terminalas – daugiau nei kilometro ilgio, sunkvežimių aikštelių plotas sudaro 2 tūkst. kvadratinių metrų, terminalo talpa konteineriais – 1465 TEU 15 tūkst. kvadratinių metrų ploto konteinerių saugojimo aikštelėje. Visas Vilniaus viešojo logistikos centro perspektyvinės teritorijos plotas – 460 hektarų.

Šio projekto bendra vertė – 31,04 mln. Eur; vien ES lėšų panaudota 26,23 mln. Eur.

Pagal savo pobūdį ir apimtis – tai didžiausias sausumos transporto terminalas. Jis suteiks Vilniaus VLC įsikūrusioms įmonėms prieigą prie kelių ir geležinkelių bei leis greitai ir efektyviai perkrauti krovinius tarp skirtingų transporto priemonių.

Vilniaus VLC geografiniu požiūriu įsikūręs ypač patogioje vietoje – 15 km nuo Vilniaus centro, šalia Vaidotų geležinkelio stoties, per kurią reguliariai kursuoja konteineriniai traukiniai „Vikingas“, „Šeštokai Express“, „Saulė“ ir „Merkurijus“. Į terminalo teritoriją veda Vilniaus pietinis aplinkkelis, kurio kitas etapas – sujungimas su Minsko plentu – bus vykdomas tiesiai per logistikos centro teritoriją ir suteiks geras galimybes patekti į būsimą VLC teritoriją automobilių transportu.

Viešasis logistikos centras yra šalia Lenkijos bei savo prieigos prie Baltijos jūros neturinčios ir tinkamų sandėliavimo plotų poreikį jaučiančios Baltarusijos. Didelis Vilniaus VLC privalumas, kad jis bus šalia transeuropinio transporto (kelių ir geležinkelių) koridoriaus, jungiančio Rytus ir Vakarus per Klaipėdos uostą bei I transeuropinio transporto koridoriaus, jungiančio Pietų Europą su Šiaurės valstybėmis. Vilniaus VLC – tai tarsi savotiškas uostas sausumoje, netolimoje ateityje leisiantis sumažinti Klaipėdos jūrų uoste didėjančias konteinerinių srautų apkrovas.

Kitas didelis „Lietuvos geležinkelių“ vykdomas logistikos projektas – intermodalinio terminalo statyba Kauno viešajame logistikos centre, Palemone, šalia Kauno tarptautinio oro uosto, Kauno laisvosios ekonominės zonos ir netoli Lenkijos bei savo prieigos prie Baltijos jūros neturinčios ir tinkamų sandėliavimo plotų poreikį jaučiančios Baltarusijos.

Šio projekto bendra vertė – 25,38 mln. Eur; ES lėšos sudaro 21,44 mln. Eur.

Terminale vienu metu gali būti sutalpinta apie 1120 TEU konteinerių. Kauno viešojo logistikos centro intermodalinis terminalas turės dviejų pločių geležinkelio vėžių kelius, visą būtiną tokio tipo statiniams infrastruktūrą, privažiavimais bus sujungtas su greitkeliu Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Be to, nutiesus „Rail Baltica“ vėžę, atsiras galimybė aptarnauti skirtingų vėžių sąstatus: standartinės europinės ir plačiosios – rusiškos.

Šio terminalo vizija – aptarnauti krovinių srautus, į Lietuvą patenkančius iš žemyninės Europos ir judančius tolyn į Latviją, Rusiją ar Baltarusiją.

Abu terminalai buvo finansuojami pagal 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę „Transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimas ir plėtra, reikiamos infrastruktūros sukūrimas viešiesiems logistikos centrams steigti“.

Apie tokių terminalų poreikį liudija nuolat didėjančios krovinių vežimo konteineriuose apimtys ne tik Vakarų Europoje, bet ir Lietuvoje. Šiuo metu tiek Vakarų Europoje, tiek Lietuvoje didelė dalis krovinių vežama kelių transportu, todėl pagrindinės kelių magistralės yra gan stipriai apkrautos. Prognozuojama, kad iki 2050 m. krovinių, vežamų kelių transportu, apimtys turėtų padvigubėti. Todėl artimiausiais metais būtina ieškoti bei taikyti efektyvesnius krovinių transportavimo būdus. Vienas tokių – intermodaliniai vežimai, kuriems tinkamai organizuoti bei aptarnauti būtinas viešasis logistikos centras.

Skatina ekologiją

Viešųjų logistikos centrų projektai prisideda ir prie Europos „žaliųjų koridorių“ koncepcijos įgyvendinimo, nes didesnę krovinių vežimo dalį sudarys būtent intermodaliniai vežimai geležinkelių transportu tarptautiniais koridoriais.

Naujoji ES Baltosios knygos redakcija skatina kombinuotą krovinių vežimą labiau aplinką tausojančiomis transporto priemonėmis: geležinkeliu arba vidaus vandenų transportu. Lietuvos vidaus vandenų transportas nėra išplėtotas, tačiau geležinkeliai veikia efektyviai. Pagal ES Baltąją knygą 2030 m. apie 30 proc. visų krovinių, kurie vežami ilgesniu nei 300 km atstumu, turi būti vežami geležinkeliu, o iki 2050 m. tokiu būdu turi būti gabenama apie 50 proc. krovinių. Todėl ES ir skatina tokių intermodalinių terminalų atsiradimą, kad gabenant krovinius būtų galima efektyviai keisti transporto rūšis, krovinius perkeliant nuo geležinkelio į autotransportą.

Šiuo metu geležinkeliu iš uosto pervežama tik apie 25 proc. konteinerių. Manoma, kad sausumos terminalų atsiradimas padės balansą pakeisti į geležinkelių pusę.

Būtent geležinkelių transportui Europos Komisija teikia pirmenybę pagal ES lėšų paskirstymą. Pasak Transporto investicijų direkcijos Geležinkelių projektų skyriaus vedėjo Andriaus Navicko, geležinkeliai laikomi ekologiška transporto priemone, padedančia siekti ES užsibrėžto tikslo – mažinti CO2. ES lėšos nukreipiamos į projektus, skatinančius geležinkelių elektrifikavimą. Tokį projektą įgyvendina Lietuva, bendradarbiaudama su Baltarusija elektrifikuojant geležinkelio liniją Vilnius–Minskas.

Visas geležinkelių eismas – vienose rankose

ES lėšos naudojamos ir informacinėms technologijoms transporte diegti. Reikšmingas proveržis šioje srityje pasiektas pernai „Lietuvos geležinkelių“ įmonėje įdiegus Eismo valdymo centrą (EVC). Jame organizuojamas ir valdomas visos šalies traukinių eismas, automatiškai sudaromi ir koreguojami traukinių grafikai, derinamos eismo pertraukos geležinkelių infrastruktūros priežiūrai ir remonto darbams, operatyviai reaguojama į susidariusias eismo saugumui ir efektyvumui pavojingas situacijas. Galima drąsiai tvirtinti, kad visos šalies traukinių eismo saugumas priklauso nuo šio centro veiklos.

Eismo valdymo centre duomenys centralizuotai surenkami ir apdorojami iš geležinkelių objektų ir informacinių sistemų, į vieną tinklą sujungtos 94 geležinkelio stotys. Taigi tinklas apima visą Lietuvą ir kiekviename taške galima matyti keleivinių, krovininių traukinių judėjimą.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad EVC tenkina visus ES geležinkeliams keliamus reikalavimus, užtikrina gerą techninę sąveiką tarp nacionalinių tinklų ir transeuropinio transporto tinklo (TEN-T).

Šiam projektui skirta 21 mln. Eur paramos, iš kurios ES lėšos sudarė 18 mln. Eur.

Raizgosi geležinkelių tinklas

Didžiausias transporto infrastruktūros projektas – tiesiamas transeuropinis geležinkelis „Rail Baltica“. Tai brangus ir sudėtingas projektas. 2015 m. pabaigoje Lietuva europine vėže susijungs su Lenkijos, o per ją – ir su kitų Europos valstybių geležinkelio infrastruktūra, bus baigta tiesti europinio 1435 mm standarto vėžė iki Kauno ir rekonstruota esama rusiška vėžė – iš viso 123 km. Statybos darbų nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno vertė siekia apie 380 mln. Eur.

Verta paminėti ir kitus milijoninių apimčių 2014 m. baigtus ar baigiamus geležinkelių modernizavimo projektus: „Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas–Rokai–Jiesia ir Kauno–Kybartų linijos signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginių modernizavimas“, „Infrastruktūros diagnostikos sistemų įrengimas“, „Esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcija“, ir „IX B koridoriaus jungtis su Klaipėdos uostu – Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, III etapas“.

Tai pat 2015 m. bus baigti geležinkelio ruožo nuo Šiaulių ir Klaipėdos antrųjų geležinkelio kelių tiesimo darbai vienkelio kelio atkarpose Pavenčiai–Raudėnai, Telšiai–Dūseikiai ir Kūlupėnai–Kretinga. Įgyvendinus šiuos infrastruktūros projektus dvikelė geležinkelio linija eliminuos siauras vietas ir užtikrins traukinių eismo saugumą, padidins pralaidumą Klaipėdos uosto link.

Ne mažiau strategiškai svarbaus geležinkelių infrastruktūros plėtros 79 mln. Eur vertės projekto „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba“ pabaiga taip pat numatyta 2015 m. Projekto svarbiausias tikslas – panaikinti geležinkelio aplinkkelio pervežimų srauto pralaidumo silpnąsias vietas, įrengti antrąjį kelią ir krovininių traukinių eismą nukreipti nuo Vilniaus miesto.

Kai kurie geležinkelių projektai vėluoja, tačiau darbai artėja prie pabaigos. Juos galima laiku įgyvendinti, jei rangovai laikysis įsipareigojimų, numatytų terminų ir sąlygų.

Investicijos į transeuropinį kelių tinklą

2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvoje buvo intensyviai statomi ir rekonstruojami krašto ir magistralinių kelių ruožai. Naudojant ES struktūrinę paramą pagrindinėse magistralėse gerinamos eismo sąlygos. Gerėjant infrastruktūros sąlygoms, didėja ir eismo sauga keliuose.

Su ES teikiama struktūrine parama iš esmės buvo baigtas rekonstruoti transeuropinio tinklo kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Vykdant dviejų etapų net 42,87 mln. Eur vertės (iš jų 39,61 mln. Eur – ES lėšos) projektą, Klaipėdoje pastatyta trijų lygių Jakų žiedinė sankryža ir keturių eismo juostų estakada. Tokių projektų nauda neginčijama – važiuoti estakada tapo greičiau ir saugiau, gerokai sumažėjo išmetamų dujų tarša aplinkai.

Jakų žiedinė sankryža yra šiauriausio neužšąlančio Baltijos jūros Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartai bei vieta, kurioje pasiskirsto poilsiautojų srautai, atvykstantys vasarą į Lietuvos pajūrį. Automobilių kelių infrastruktūroje šis regionas yra vienas svarbiausių Lietuvoje, čia susikerta vieni didžiausių vietinių ir tranzitinių krovinių bei keleivių srautai. Pagrindinė šių srautų dalis pasiskirsto Jakų sankryžoje besikertančiuose keliuose Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Liepoja ir Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda. Sankryža taip pat priklauso Europiniam transporto koridoriui, kuris yra svarbi jungtis Europos Sąjungos mastu. Pagal parengtą projektą Jakų žiedinė sankryža perstatyta į trijų lygių transporto mazgą.

Minėtas projektas įgyvendintas ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

Vilniuje baigtas tiesti pietinis išorinis ir baigti vakarinio aplinkkelio I ir II etapai. Vykdant Vilniaus vakarinio aplinkkelio projekto I ir II etapo darbus buvo nutiesta nemaža atkarpa A1 kategorijos kelio. Pirmuoju etapu pastatyta trijų lygių sankryža su dviem estakadomis, įrengtos sankryžos su įvažomis ir nuovažomis bei sutvarkytos įsijungiančių Vilniaus gyventojams ir svečiams reikšmingų Erfurto, Gudelių, Šiltnamių, Lazdynėlių gatvių atkarpos. Antruoju etapu pastatytos dvi dviejų lygių sankryžos ir du 93,4 m ilgio viadukai, įrengtos įvažos ir nuovažos, sutvarkytos įsijungiančių gatvių L.Asanavičiūtės g. ir Pilaitės pr. atkarpos, pastatyta sankirta su 46,72 m ilgio viaduku, pastatytas 48,8 m ilgio pėsčiųjų viadukas.

Vilniaus vakarinis aplinkkelis sostinėje sumažino transporto spūstis, triukšmą ir aplinkos taršą. Sutrumpėjo kelionės laikas, pagerėjo susisiekimas su kitais miesto rajonais. Abiejų projektų bendra vertė – 82,2 mln. Eur, iš jų ES lėšos – 64,27 mln. Eur.

Išskirtinis kelių transporto projektas – „Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas“. Įgyvendinus projektą nutiesta 7,67 km A1 kategorijos Vilniaus miesto Kirtimų gatvės. Įrengta keturių eismo juostų gatvė su skiriamąja juosta, apšvietimu, lietaus vandens nuvedimu ir apželdinimu. Pastatytos dvi estakados ir vienas viadukas per geležinkelį, taip pat pastatytas dviračių ir pėsčiųjų takui skirtas viadukas. Keturios vieno lygio sankryžos rekonstruotos į skirtingų lygių sankryžas. Įrengta triukšmo slopinimo sienutė, nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas.

Kirtimų gatvės rekonstrukcija pagerino eismo sąlygas Vilniaus mieste: dabar Vilnių galima pervažiuoti patogiau ir greičiau, nebesusidaro didelės transporto spūstys. Vilniaus tarptautinis oro uostas, esantis pietrytinėje miesto dalyje, greičiau pasiekiamas keleiviams, atvykstantiems iš vakarinės Lietuvos dalies. Pagerėjo susisiekimas su Vilniaus pietine gamybine miesto dalimi, kur yra įsikūrę svarbūs logistikos centrai.

Bendra šio projekto vertė – 65,38 mln. Eur, iš jų ES lėšos – 47,11 mln. Eur.

Pasistūmėjo žvyrkelių asfaltavimas

Kaip pabrėžė Transporto investicijų direkcijos Kelių projektų skyriaus vedėja Aurelija Meškauskaitė, 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu intensyviai buvo vykdomi ir žvyrkelių asfaltavimo projektai. Jų įgyvendinta 14, bendra projektų vertė – 207,37 mln. Eur. 149,33 mln. Eur sudaro ES parama iš Europos regioninės plėtros fondo.

Buvo išasfaltuoti 228 kelių ruožai, kurių bendras ilgis sudaro 723,68 km Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Utenos, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių apskrityse. Nesunku numanyti, kaip pagerėjo gyvenimo sąlygos aplinkiniams gyventojams.

„Įgyvendinus žvyrkelių asfaltavimo projektus pagerėjo eismo sąlygos ir saugumas, sumažėjo kelių transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos, sutrumpėjo kelionių laikas, sumažėjo neigiamas poveikis aplinkai dėl triukšmo, dulkių, transporto priemonių išmetamųjų dujų kiekio sumažėjimo“, – sakė A.Meškauskaitė.

Didinamas jūrų transporto patrauklumas

Turėdama Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, Lietuva pastaraisiais metais aktyviai vykdė jo gilinimo darbus. Viena svarbiausių uosto konkurencingumo savybių – galimybė priimti ir pakrauti kuo didesnės grimzlės laivus, nesukeliant pavojaus laivybos saugumui.

Gilinant uostą svarbus kiekvienas centimetras. Šiuo metu Klaipėdos uosto įplaukos kanalo gylis – 15 metrų, vidiniame kanale – 14,5 m, o prie krantinių didžiausias gylis siekia 14,5 m. Šiuo metu prie tų krantinių galima švartuoti laivus su 13,2–13,4 m leistina maksimalia laivų grimzle. Siekiamybė – Klaipėdos uosto vidiniame kanale užtikrinti 17 m gylį, kad įplauktų laivai, turinys 15,5 m grimzlę, – didžiausi į Baltijos jūrą galintys įplaukti laivai.

Per šį finansinį laikotarpį Klaipėdos uoste buvo atlikti didžiausios uosto istorijoje apimties laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbai, kurių bendra vertė – 28,55 mln. Eur, ES lėšos – 24,27 mln. Eur. Visa tai leis padidinti krovinių apyvartą ir gabenti juos didesniais „Panamax“ tipo laivais, kurių ilgis neretai siekia apie 300–310 m, plotis – iki 40 m.

Projektas vykdytas pagal 2007–2013 m ES struktūrinės paramos Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę „Krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“.

Klaipėda jau yra pasirengusi tinkamai ir kokybiškai priimti bei aptarnauti didėjančius keleivių ir krovinių srautus. Panaudojant ES struktūrinės paramos lėšas centrinėje uosto dalyje pastatytas naujas Klaipėdos uosto keleivių ir krovinių terminalas. Pastačius 950 m naudingo ilgio krantines ir pirsą, čia vienu metu gali švartuotis net trys „ro-ro“ tipo laivai.

Pasinaudojant ES skirtomis lėšomis ir siekiant atgaivinti krovininę laivybą Lietuvos upėmis didelis dėmesys skirtas Kauno krovininės prieplaukos Marvelėje statybai. Įgyvendinus 2,6 mln. Eur (ES lėšos – 1,95 mln. Eur) projektą įrengta krovininė prieplauka su 120 m krantine, apie 1 ha ploto krovinių aikštele, privažiuojamaisiais keliais ir inžineriniais tinklais. Planuojamas objekto pajėgumas – apie 0,5 mln. tonų krovinių per metus.

Oro uostų renesansas

Nors Lietuva jau nebeturi savo oro linijų, tačiau tris didžiuosius oro uostus sujungus į vieną bendrovę – Lietuvos oro uostai – uostų patrauklumas padidėjo. Be to, prie oro uostų infrastruktūros gerinimo gerokai prisideda ES lėšomis finansuojami projektai.

Tarptautiniuose Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo vykdomi modernizavimo darbai pagal Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę „Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas“.

Pasak Transporto investicijų direkcijos Vandens, oro transporto ir logistikos skyriaus vedėjos Danutės Čepienės, įgyvendinus visų trijų oro uostų keleivių terminalų plėtimo projektus ne tik pagerėjo keleivių aptarnavimo kokybė, bet kartu uostai buvo pritaikyti prie Šengeno erdvės reikalavimų. Per šį finansinį laikotarpį buvo atnaujinti oro uostų peronai, lėktuvų kilimo ir leidimosi bei riedėjimo takai, atliktas tarptautinio Palangos oro uosto degalų bazės modernizavimas ir avarinių gelbėjimo darbų pastato statyba.

Baigiantis 2007–2013 m. finansiniam laikotarpiui pavyko sutaupyti 10 proc. lėšų. Iš šių lėšų bus vykdomas dar vienas papildomas projektas – Kauno oro uosto dalyje įrengtas orlaivių stovėjimo peronas, tinkamas stovėti E ir žemesnės kategorijos orlaiviams (apie 12 tūkst. kv. m) ir riedėjimo takas (apie 200 m ilgio ir 45 m pločio).

„Įrengus infrastruktūrą pietinėje aerodromo pusėje bus aptarnaujami krovininiai orlaiviai, o keleiviniai, pašto bei į techninį aptarnavimą atskridę orlaiviai bus aptarnaujami šiaurinėje aerodromo pusėje. Toks orlaivių išskirstymas užtikrins aerodromo judėjimo lauko atitikimą keliamiems tarptautiniams skrydžių saugos reikalavimams“, – apie 2,28 mln. Eur (ES lėšos – 1,94 mln. Eur) vertės projektą pasakojo D.Čepienė.

Išmokys investuoti

Ko tikėtis iš naujosios 2014–2020 m. finansinės perspektyvos?

„Esminis šio finansinio laikotarpio išskirtinumas, kad skiriamos ES lėšos yra investicijos, o ne parama“, – pabrėžia Transporto investicijų direkcijos direktoriaus pavaduotoja A.Railaitė.

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto posėdžiuose pabrėžiama, kad žodžio „parama“ projektuose negali likti. Kiekviena investicija turi teikti visuomenei socialinę bei ekonominę naudą.

Pasak A.Railaitės, po šio finansavimo laikotarpio, atrodo, jau nebegausime tokių ženklių investicijų iš ES, todėl per šią septynerių metų atkarpą privalome išmokti investuoti.

Kol kas dar vykdomi nauji projektai, vadovaujantis laikinąja tvarka, o finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto.

Tai Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vykdomi kelių modernizavimo projektai: „Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas–Zarasai– Daugpilis) plėtra. Dangos rekonstravimo III etapas“, kuriam skirtas 35,301 tūkst. Eur finansavimas; „Transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“, skirta 16,114 tūkst. Eur; „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014–2020 m. TEN-T keliuose. I etapas“, projektui skirtas 19,056 tūkst. Eur finansavimas.

Šiuos projektus žadama finansuoti vadovaujantis 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos projekto šeštuoju prioritetu „Darniojo transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimas“.

Iš viso Lietuva transporto infrastruktūros sektoriuje turės tikslingai panaudoti 1,2 mlrd. Eur ES struktūrinių investicijų lėšų.