“Icesave” buvo privataus Islandijos banko “Lansbank” internetinis padalinys, veikęs vos dvejus metus – nuo 2006 iki 2008 m. ir vos dviejose šalyse: iš pradžių tik Didžiojoje Britanijoje, o nuo 2008-ųjų gegužės – ir Olandijoje. Bankas siūlė vien taupymo paslaugas, o indėlininkams buvo žadamos itin didelės palūkanos.

Didžiojoje Britanijoje banko šūkis buvo “Akivaizdus skirtumas”: palūkanos indėlininkams prasidėdavo nuo 6 proc. per metus. Olandijoje banko kredo skambėjo dar įspūdingiau – “Skaidrus taupymas”, ir palūkanos siekė apie 5 proc. (ekonominio pakilimo laikotarpiu tokias palūkanas kur nors kitur būtų buvę sunku rasti).

Beje, geri “Landsbanko” rezultatai paskatino planuoti banko padalinio veiklą ir kitose šalyse, tačiau krizė šiuos planus sugriovė.

“Landsbankas” kartu su dar dviem komerciniais šalies bankais paskelbė apie bankroto grėsmę, ir jį nacionalizavo Islandijos vyriausybė. Kartu ji prisiėmė ir įsipareigojimus indėlininkams. Islandijos piliečiams prarasti pinigai buvo grąžinti nedelsiant, o štai užsienio indėlininkams grąžinti santaupas sutrukdė prezidento sprendimas: jis atsisakė pasirašyti vyriausybės dokumentus, pagal kuriuos Islandija išmokėtų britams ir olandams jų pinigus. Tuomet buvo surengti du referendumai, per kuriuos gyventojai atmetė vyriausybės planus.

Dabar Didžioji Britanija ir Olandija ketina kreiptis į EFTA (Europos laisvosios prekybos asociacijos priežiūros administracijos) teismą.

Didžioji Britanija ir Olandija argumentuoja tuo, kad Islandijos banke laikytos santaupos buvo apdraustos. Tačiau Islandija tikina, kad šis draudimas negalioja “sisteminės griūties” atveju.

Be to, tiek Didžioji Britanija, tiek Olandija teisme ketina reikalauti pritaikyti nediskriminacijos nuostatą, mat EFTA numato, kad komercinėje veikloje negali būti jokios etninės ar rasinės diskriminacijos, o Islandija, kompensuodama nuostolius tik savo piliečiams, šį principą esą pažeidė.