Knygą “Idėjų šalis. Izraelio ekonomikos stebuklas” daugelis perskaitys su didžiuliu malonumu. Kaip ir šią mūsų “Skaitinių” puslapiuose siūlomą ištrauką.
Atkaklumas
Gatvėje šnekasi keturi vyrukai – amerikietis, rusas, kinas ir žydas…
Prie jų prieina žurnalistas ir pasiteirauja:
– Atsiprašau, kokia jūsų nuomonė apie mėsos trūkumą?
Amerikietis klausia:
– Ką reiškia “trūkumas”?
Rusas klausia:
– Ką reiškia “mėsa”?
Kinas klausia:
– Ką reiškia “nuomonė”?
Žydas klausia:
– Ką reiškia “atsiprašau”?
Mike Leigh, “Du tūkstančiai metų”
Scottas Thompsonas pažvelgė į laikrodį. Jau vėlu. Dar likęs ilgas sąrašas reikalų, kuriuos reikia sutvarkyti iki savaitės pabaigos, o jau ketvirtadienis. Thompsonas – labai užimtas žmogus. Anksčiau dirbęs direktoriumi technologijoms bendrovėje PayPal, didžiausioje elektroninių atsiskaitymų sistemoje pasaulyje, dabar jis jos prezidentas ir vadovauja šiai mokėjimų internetu bendrovei, siūlančiai alternatyvas čekiams ir kredito kortelėms. Tačiau Scottas buvo pažadėjęs skirti dvidešimt minučių jaunuoliui, kuris teigė turįs sprendimą, kaip įveikti sukčiavimą mokant internetu, kredito kortelių padirbinėjimą ir elektroninių tapatybių vagystes.
Shvatas Shakedas nepasižymėjo verslininkams būdinga įžūlia arogancija, bet koks skirtumas, galvojo Thompsonas, nes žinojo, kad daugelis naujų bendrovių vis tiek nieko nepasiekia. Shakedas net neatrodė turįs jaunam PayPal inžinieriui būdingo užsispyrimo. Bet susitikti su šiuo vaikinu prašė rizikos kapitalo investicinio fondo Benchmark Capital vadai, ir Scottas negalėjo atsisakyti.
Benchmark Capital buvo pirmasis, investavęs į bendrovę eBay dar tuo metu, kai ši buvo įsikūrusi steigėjų bute ir veikė kaip keista interneto svetainė, kurioje kolekcininkai keisdavosi saldainių dėžutėmis. Šiuo metu eBay yra 18 mlrd. JAV dolerių vertės bendrovė, kurios akcijomis prekiaujama biržose ir kuri turi 16 000 darbuotojų visame pasaulyje. Ji taip pat yra Scotto darbdavės PayPal patronuojanti įmonė. Fondo Benchmark Capital vadovai svarstė galimybę investuoti Izraelyje į Shakedo įkurtą bendrovę Fraud Sciences. Kad surinktų ir patikrintų visą reikiamą informaciją, jie paprašė Thompsono, šį tą išmanančio apie internetinius sukčius, šnektelėti su Shakedu.
– Taigi, Shvatai, kaip veikia jūsų modelis? – paklausė Thompsonas, trokšdamas kuo greičiau baigti susitikimą.
Neramiai bruzdėdamas, kaip žmogus, dar neišmokęs savo vienos minutės “reklaminės kalbos”, Shakedas tyliai prabilo:
– Mūsų idėja paprasta. Esame įsitikinę, kad pasaulis susideda iš gerų ir blogų žmonių, o visa gudrybė norint laimėti kovą su sukčiais yra atpažinti vienus ir kitus internete.
Thompsonas užgniaužė kylančią neviltį. To jau per daug, net su visa pagarba fondo Benchmark Capital vadams. Prieš pereidamas į PayPal, Thompsonas užėmė aukštas vadovaujamas pareigas kredito kortelių milžinėje Visa, net už PayPal didesnėje įmonėje, nė kiek ne menkiau įsitraukusioje į karą su sukčiais. Kredito kortelių bendrovėse, interneto parduotuvėse galingos darbuotojų armijos nepailsdamos tikrina naujus klientus, kovoja su sukčiautojais ir tapatybių vagimis, nes būtent ši sritis gali lemti pelno normas, sukurti ar prarasti klientų pasitikėjimą.
Visa ir jos partneriai bankai įdarbina dešimtis tūkstančių specialistų, kad laimėtų karą su apgavikais. Bendrovėje PayPal du tūkstančiai profesionalų, tarp jų apie penkiasdešimt geriausių inžinierių, turinčių mokslų daktaro laipsnį, daro viską, kad spėtų aplenkti sukčius. O čia vaikigalis plepa apie “geriukus” ir “blogiukus”, tarsi būtų pirmasis, svarstantis šią problemą.
– Įdomu, – ne be pastangų išspaudė Thompsonas. – Kaip juos atskiriate?
– Geri žmonės internete palieka pėdsakus, skaitmenines žymas, nes neturi ko slėpti, – tęsė Shvatas angliškai su keistu akcentu. – Blogi žmonės jų nepalieka, nes stengiasi veikti slapta. Mums lieka tik rasti pėdsakus. Jei tai pavyksta, galima sumažinti riziką iki priimtino lygio. Viskas tikrai paprasta.
Thompsonui pasirodė, kad šis vaikinas neįprastu vardu atskrido ne iš kitos šalies, bet iš kitos planetos. Argi jis nežino, kad kova su elektroninėmis apgavystėmis – skausmingai kruopštus ir ilgas procesas, kurio metu tikrinamos klientų tapatybės, užsiėmimas, kredito ir piniginių mokėjimų istorijos, kuriami sudėtingiausi patikimumo nustatymo algoritmai? Juk negali ateiti į NASA biurą ir pareikšti: “Kam statote visokius gudrius kosminius laivus, jei viskas, ko jums reikia, yra laidynė?”
Tačiau iš pagarbos fondui Benchmark Capital Thompsonas nusprendė dar kelias minutes pabendrauti su Shakedu. Jis pasiteiravo:
– Kaip sugalvojote šį būdą?
– Medžiodamas teroristus, – rimtai atsakė Shvatas.
Kai tarnavo kariuomenėje, jo padaliniui teko užduotis pagauti teroristus nustatant jų veiklą internete. Kad galėtų pervesti pinigų sumas, teroristai prisidengia fiktyviomis tapatybėmis. Shvato darbas buvo juos surasti interneto platybėse.
Thompsonas nutarė, kad jau užtektinai ir net per daug prisiklausė šio “teroristų medžiotojo”, ir tikėdamasis, kad tai bus pokalbio pabaiga, uždavė paprastą klausimą:
– Ar išbandėte šią sistemą?
– Taip, – ramiu, savimi pasitikinčio žmogaus balsu atsakė Shakedas. – Išbandėme ją su tūkstančiais piniginių operacijų ir mūsų spėjimai dėl jų nepasitvirtino tik keturis kartus.
“Tikrai, kurgi ne”, – pagalvojo Thompsonas, bet pajuto susidomėjimo kibirkštėlę:
– Kiek laiko bandėte?
Shakedas paaiškino, kad per penkerius metus nuo įkūrimo jo įmonė išanalizavo keturiasdešimt tūkstančių piniginių operacijų.
– Gerai, padarykime štai ką, – tarė Thompsonas ir pasiūlė Fraud Sciences darbuotojams ištirti šimtą tūkstančių PayPal operacijų. Tai buvo jau patikrinti klientų mokėjimai. Kad bendrovės Fraud Sciences žmonės galėtų su jais dirbti, PayPal specialistai turėsią ištrinti kai kuriuos asmens duomenis dėl teisinių privatumo apsaugos aspektų, o tai apsunkins Shvato darbą. – Bet padarykite, ką galite, ir grįžkite pas mus. Palyginsime jūsų rezultatus su mūsiškiais.
Kadangi Shvato bendrovei prireikė penkerių metų patikrinti pirmąsias keturiasdešimt tūkstančių operacijų, Thompsonas buvo įsitikinęs, kad greitai šio vaikino nepamatys. Tačiau užduotis buvo garbinga. Būtina išbandyti šią keistą sistemą didžiuliu piniginių mokėjimų kiekiu, kad suprastum, ko ji verta realiame pasaulyje.
Tuos pirmuosius keturiasdešimt tūkstančių operacijų naujai įkurtos Shvato bendrovės darbuotojai tikrino rankiniu būdu. Jaunasis verslininkas suprato, kad norėdamas priimti Thompsono iššūkį ir susitvarkyti su milžinišku operacijų skaičiumi turės automatizuoti savo sistemą, išsaugoti jos patikimumą ir apdoroti duomenis per rekordiškai trumpą laiką. Tai reiškė, kad teks penkerius metus bandytą modelį greitai apversti aukštyn kojom.
Thompsonas davė Shvatui duomenis apie operacijas ketvirtadienį. “Maniau, kad būsiu atsiskaitęs su Benchmark Capital ir mes niekada daugiau neišvysime Shvato. Na, bent jau metus kitus”, – vėliau prisiminė jis. Tačiau, jo didžiausiai nuostabai, sekmadienį iš Izraelio elektroniniu paštu atskriejo žinutė: “Viskas padaryta.”
Thompsonas negalėjo patikėti. Ankstų pirmadienio rytą jis įteikė Fraud Sciences darbą savo mokslų daktarų komandai.
Ši užtruko savaitę, lygindama gautus duomenis su turimais PayPal. Bet jau trečiadienį Thompsono inžinieriai buvo sužavėti tuo, ką spėjo pamatyti. Shakedo ir jo darbuotojų grupelės rezultatai buvo tikslesni, gauti per trumpesnį laiką, o visa tai pasiekta naudojantis neišsamiais duomenimis. Skirtumas buvo ypač įspūdingas analizuojant operacijas, kurios PayPal specialistams sukėlė daugiausia rūpesčių, – čia Fraud Sciences pasirodė 17 proc. geriau. Thompsonas mums pasakojo, kad jos priklausė galimų klientų, kuriuos aptarnauti bendrovė PayPal atsisakė, kategorijai.Remdamasis tolesniais PayPal stebėjimais ir naujausiomis žiniomis apie tų asmenų kreditų ataskaitas, Scottas neabejojo, kad jų neaptarnauti buvo klaida: “Tai geri klientai. Tada mes privalėjome juos aptarnauti. Mūsų sistema juos įvertino klaidingai. Bet kodėl Shakedo sistema nepadarė tų pačių klaidų?”
Thompsonas suprato, kad mato tikrai originalią apsaugą nuo internetinių apgavysčių. Turėdami dar mažiau duomenų už PayPal, Fraud Sciences darbuotojai tiksliau numatė, kas geras klientas, o kas ne. “Aš tiesiog sėdėjau praradęs žadą, – vėliau prisiminė Thompsonas. – Nieko negalėjau suprasti. Mes valdėme riziką geriausiai visoje rinkoje. Kaip galėjo nutikti, kad penkiasdešimt penkis darbuotojus turinti įmonėlė iš Izraelio su beprotiška teorija apie “geriukus” ir “blogiukus” sugebėjo mus pralenkti?”
Thompsonas apskaičiavo, kad pagal efektyvumą Fraud Sciences sistema lenkia PayPal penkeriais metais. Thompsonas suprato, ką sakys Benchmark Capital vadovams: bendrovė PayPal negali rizikuoti, kad konkurentai nustvertų perversmą sukelsiančią Fraud Sciences technologiją. Fondas Benchmark Capital neturėtų investuoti į šią įmonę, nes PayPal privalo ją įsigyti. Tuoj pat…
Iš anglų kalbos vertė Rūta Montvilienė
Apie knygą ir autorius
Milijardo dolerių vertės klausimas: kodėl Izraelis – tik vos daugiau nei šešiasdešimt metų gyvuojanti valstybė, turinti tik 7 mln. gyventojų, apsupta priešų, nuo pat įkūrimo visuomet pasirengusi karui, be jokių gamtinių išteklių – įkuria daugiau aukštųjų technologijų bendrovių negu tokios didelės, ramios ir stabilios šalys, kaip Japonija, Kinija, Indija, Korėja, Kanada ir Jungtinė Karalystė? Remdamiesi žymiausių Izraelio novatorių ir investuotojų pavyzdžiais, geopolitikos ekspertai Danas Senoras ir Saulas Singeris aptaria, kaip nepalankios padėties nulemta šalies kultūra skatina unikalų ir veiksmingą išradingumo ir verslumo derinį.
Pasak autorių, Izraelis yra ne tik šalis, bet ir visa apimantis mąstymo būdas. Amerikiečiai daug dėmesio skiria išoriniam vaizdui ir kruopščiam pasiruošimui, o izraeliečiui svarbiausia chutzpah, t.y. drąsa, įžūlumas, ryžtas. Kaip apibūdino vienas analitikas, “jei žydų verslininkui kyla verslo idėja, jis pradeda ją įgyvendinti tą pačią savaitę”.
Kaip teigiama knygoje “Idėjų šalis”, Izraelio pamokos tinka ne tik kitoms valstybėms, bet ir žmonėms, siekiantiems kurti klestinčią organizaciją.