"veido" archyvas

Keliaujant į Belgiją reikia pamiršti visus neteisingus stereotipus apie šią šalį, kaip apie biurokratų kraštą, ir mėgautis netikėtais įspūdžiais – aplankyti nedidelius miestus, išraižytus kanalų ir padabintus gotikinėmis katedromis, na ir, žinoma, gardžiuotis nuostabaus skonio šokoladu, vafliais ar alumi.

Daugelis Lietuvos gyventojų susidarę neteisingą nuomonę apie Belgiją, kaip esą labai nuobodžią ir pilką šalį. Esą jos miestuose saulę temdo nykūs dangoraižiai, gatvėse zuja minios kostiumuotų biurokratų, o vakarieniaudami vietiniai šlamščia beskonius briuselinių kopūstų patiekalus. Belieka prisipažinti, kad susiruošę keliauti į Belgiją ir mes panašiai apie ją mąstėme, tačiau per keliolika dienų ši šalis tapo netikėtu atradimu!

Iš tiesų Belgijoje kiekvienas žmogus randa, ką veikti: architektūros mėgėjai gali valandų valandas vaikštinėti Briuselio, Gento ar Mecheleno miestų gatvėmis ir grožėtis gotikiniais, barokinais, art nouveau stiliaus pastatais. Meno gerbėjų širdys apsals turtinguose muziejuose, besidomintieji laivyba gali studijuoti kanalų tinklą, apraizgiusį šalį, tiems, kuriems įdomi pramonės ir ekonomikos istorija, nepraleis progos pasidomėti XII–XV a. Briugės ar XVI a. Antverpeno pirklių gyvenimu, na, o kulinarinių nuotykių ieškotojus pakerės jūrų gėrybių patiekalai. O kur dar įvairiausio skonio alus! Per vieną kelionę viso ir neišragausi – šaltiniuose pateikiami įvairūs skaičiai, bet, įskaičiuojant ir progines, Belgijoje esama nuo 800 iki 1000 alaus rūšių.

Daugiaveidė Europos sostinė

Lankytinų vietų Belgijoje daug, tačiau pažintį su šia šalimi verta pradėti nuo Europos sostine vadinamo Briuselio. Taigi įsikūrę prie pat stiklinio Europos Parlamento greitai susidarėme mėgstamą maršrutą, kurį įveikdavome pėsčiomis.

Kirtę šurmuliuojančią Liuksemburgo aikštę, žingsniuodavome niūrių Karalių rūmų link ir pasukę pro muziejus stabtelėdavome prie Menų kalnelio. Iš čia atsiveria gražiausia Briuselio senamiesčio panorama: dieną galima pasigrožėti namų stogais ir virš jų kyšančiu grakščiu rotušės bokštu,tolumoje dūluojančiais didžiuliais pastatais, o naktį – šviesų pašvaistėmis.

Dėmesio vertas ir Menų kalnelis, kuris sutemus sutviska vaivorykštės spalvomis: ant baltai nudažytų medžių kamienų ir žemės virpa raudoni, mėlyni, violetiniai, geltoni šešėliai, o nuo praeivių tįsta daugybė įvairaus dydžio siluetų. Tokį pasakišką vaizdą sukuria paprasta, bet geniali idėja – ant šalia esančio pastato užkelti galingi spalvoti prožektoriai.

Derėtų užsukti ir į Didžiąją aikštę (Grand Place), kuri ypatinga tuo, kad joje beveik vienas šalia kito atsiduria viduramžių, renesanso ir baroko epochų stiliaus pastatai – Rotušė, Gildijos namai ir Karališkasis namas. Briuseliečiai giriasi, esą pastatai padabinti tikro aukso detalėmis. Pasigėrėjus įspūdinga, prabangia, tačiau jaukia aikšte verta pasukti prie XIX a. Briuselio biržos pastato, papuošto didžiulėmis statulomis. Beje, kuriant šias statulas prisidėjo ir Auguste’as Rodinas, kuris tuo metu buvo dar tik paprastas padėjėjas.

Įdomu pasivaikščioti ir Šv. Huberto galerija – vienu pirmųjų Europoje XIX a. vidurio dengtu prekybiniu pasažu, o nuo miesto šurmulio bent akimirkai pasislėpti didingoje gotikinėje Briuselio katedroje. Daugelis turistų susigundo aplankyti Briuselio simboliu vadinamą besišlapinantį berniuką “Manneken Pis”. Pasak legendos, ši statula vaizduoja vaiką, kuris tokiu būdu per kažkurį Briuselio gaisrą bandė gesinti ugnį. Šiais laikais įvairiomis progomis berniuko statulėlė papuošiama skirtingų šalių tautiniais kostiumais.

Sostinės senamiestis didžiulis, tad pavargus kulniuoti pėstute galima nusileisti į požemius ir iki kito turistinio objekto nukakti metro. Tiesa, metro bilietas nepigus – vienkartinis kainuoja apie 1,75 euro, tačiau daug pigiau pirkti bilietą, skirtą važiuoti dešimt ar daugiau kartų.

Verta paminėti, kad Briuselyje turės ką veikti ir šeimos su mažais vaikais: juk vien ko vertos ekskursijos į komiksų ar muzikos instrumentų muziejus. Pastarajame galima ne tik apžiūrėti, bet ir išgirsti, kaip skamba daugelis pasaulio instrumentų. Atkreiptinas dėmesys į šių muziejų pastatus – tai vieni įdomiausių art nouveau stiliaus pavyzdžiai.

O panorus pasijusti Guliveriu liliputų karalystėje, reikia patraukti į užmiestyje esantį Mini Europos parką. Čia eksponuojami gražiausi Europos šalių pastatai, sumažinti masteliu 1:25. Prie miniatiūrinių pastatų pateikta trumpa informacija apie šalį, paspaudus mygtuką galima pasiklausyti himno. Lietuvai atstovauja Vilniaus universiteto centrinių rūmų komplekso modelis. Na, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių simbolius jungia miniatiūriniai žmogeliukai, susikabinę į Baltijos kelią.

Mažajai mūsų keliautojai labiausiai patiko žmogaus ūgio Vezuvijaus kalno maketas. Užtenka paspausti mygtuką, ir pasigirsta grėsmingas gaudimas, pradeda rūkti tumulai dūmų ir veržtis liepsnos.

Verta pakilti ir į Atomiumą, vaizduojantį 150 tūks. kartų padidintą geležies atomą, ir iš aukštai pasigėrėti Bruparku. Na, o legendomis apipintu ir smagurių išliaupsintu belgišku šokoladu mielai mėgausis ir suaugę, ir mažieji keliautojai.

Šlovingos istorijos pėdsakais

Tačiau jei ieškote intrigos, Briuselis netinka – tuomet prasmingiau keliauti į kitus Belgijos regionus. Juk net keletą Belgijos miestų drąsiai galima vadinti muziejais po atviru dangumi: jie vieni už kitą gražesni, besididžiuojantys puošniomis gatvėmis bei pastatais, vis dar besigiriantys nuo viduramžių glūdumos sklindančia pirklių šlove bei žymių menininkų kūriniais. Nors Belgija palyginti jauna valstybė, jos miestai Gentas, Briugė, Antverpenas ir kiti skaičiuoja ne vieną šimtą metų ir nuo seno garsėja kaip prekybos, amatų bei meno centrai.

Keliautojai, norėdami pamatyti tikrą vėlyvosios gotikos šedevrą, turėtų užsukti į Leuveną, kuris savo istoriją skaičiuoja nuo antikos laikų. Nedidukė rotušė atrodo išausta iš oro, šviesos ir neįtikėtino lengvumo bei grakštumo statulų.

Universitetinis miestas garsėjo viena didžiausių bibliotekų pasaulyje, kuri, deja, per XX a. karus sudegė. Beje, Leuveno universitete studijavo ir Antanas Baranauskas bei Abraomas Kulvietis.

Na, o tuos keliautojus, kurie ieško romantikos ir nori pajusti ypatingą senovinę dvasią, ragintume apsilankyti Gente. Senas flamandų miestas, įkurtas prie Šeldės upės ir padalytas kanalo, ko gero, gražiausias Belgijos miestas. Čia stūkso XII a. Flandrijos grafų pilis, į įspūdingą žuvų turgų vilioja romėnų mitologiniai personažai – Neptūnas su visa savo svita. Na, o kanalo krantinė su lengva tilto arka, bažnyčios bokštais, prabangiais prieskonių pirklių namais nė kiek nenusileidžia gražausioms Venecijos vietoms. Temstant prieblandos skraistė pridengia šiuolaikines miesto detales, ir pasijunti nusikėlęs į praeitį. Rodos, nenustebtum, jei sutiktum damą šnarančia ilga suknia ar garbų didiką, pasipuošusį prašmatnia skrybėle.

Jei kelionei skyrėte daugiau laiko, vertėtų užsukti ir į Briugę bei Antverpeną. Tai miestai, iki šių dienų išlaikę savo autentišką grožį. Briugė garsėja bažnyčiomis, koplyčiomis ir daugybe Mergelės Marijos skulptūrų. Šiame mieste verta neskubėti ir atidžiai klausytis – gal pasiseks išgirsti nuo pilies bokštų atsklindančias Johanno Sebastiano Bacho ar Wolfgango Amadeaus Mozarto melodijas. Na, o Antverpenas XVI a. buvo turtingiausias Europos miestas – tą liudija iki šių dienų išlikę pastatai.

Taigi klajodamas po Belgijos miestus dažnai pamiršti alkį, troškulį ir nuovargį, tačiau kvepiančių, čia pat gatvėje kepamų vaflių negali neužuosti. Tiesa, šis skanėstas nepigus – vienas kainuoja du eurus, tačiau minkštas, karštas ir kvepiantis vanile skanėstas puikiai padeda įveikti nuovargį. Didžiausi smaližiai ant šio vaflio gali užsiversti didžiulį kaupą šviežiai plaktos grietinėlės, saują braškių ir žiupsnį tarkuoto šokolado. Sukirtus tokį skanumyną galima toliau žygiuoti keisčiausius istorinius įvykius menančiomis gatvėmis.

"veido" archyvas

• Belgijos Karalystė – valstybė Šiaurės vakarų Europoje.

• Iki 1830 m. Belgiją valdė Nyderlandai, Belgijos sienos galutinai nustatytos tik 1919 m.

• Sostinė – Briuselis.

• Valstybinės kalbos – olandų, prancūzų, vokiečių.

• Plotas – 30,5 tūkst. kv. km.

• Gyventojų skaičius – apie 10,5 mln.

• Valstybės vadovas yra karalius, tačiau faktiškai valdžia priklauso federalinei, regionų ir bendruomenių vyriausybėms.

• Konstiticija reikalauja, kad vyriausybėje būtų vienodas skaičius prancūziškai ir flamandiškai kalbančių narių.

• Belgija padalyta į tris administracinius regionus: Briuselio, Flandrijos (vyrauja olandų kalba, apie 6 mln. gyventojų), Valonijos (vyrauja prancūzų kalba, per 3 mln. gyventojų).