Lietuviška tekstilės įmonė “Garlita” rengia NATO šalių kariuomenes ir gamina nuo uodų apsaugančius megztinius, “Vičiūnai” su savo prekės ženklo produkcija prasibrovė į Vakarų Europos mažmeninę prekybą, o lietuvių bendrovė “Geola Digital” sugebėjo tapti skaitmeninių hologramų pradininke pasaulyje. Kuo dar pasaulį stebina lietuviai?

Eidamas pro neišvaizdų sovietinį pastatą Vilniaus Naujamiestyje ar važiuodamas pro Lietuvos provincijoje išdygusią gamyklą net neįsivaizduotum, kad čia, lietuvių galvose ir laboratorijose, gimsta Europos ir net pasaulio mastu unikalūs gaminiai. Paradoksalu, bet dauguma šių įmonių žinomesnės užsienyje negu Lietuvoje. Tad “Veidas” nutarė ištaisyti šią klaidą ir pristatyti įdomiausius Lietuvos eksportuotojus.

Nuo uodų apsaugantys megztiniai

Lietuviška trikotažo gamybos įmonė “Garlita” gamina ne tik Lietuvos karių aprangą, bet daugelį metų rengia ir NATO šalių armijas. Jei surinktume visus jos aprengtus kareivius, gautume šimtatūkstantinę armiją, sudarytą iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Norvegijos, Latvijos, Estijos ir net tolimojo Kataro ar Pietų Afrikos Respublikos kareivių. Nors vien tokie faktai daro įspūdį, unikaliausi šios Kauno bendrovės produktai – specializuoti trikotažo drabužiai. “Garlita” pirmoji Europoje trikotažo aprangos gamybos procese pritaikė žaliavas su nanotechnologijomis, leidžiančias sukurti megztinius, apsaugančius nuo uodų, atsparius dūriams ir pjūviams ar net prisotintus vitamino E.

“Tokia apranga atsirado dėl konkrečių klientų poreikių. Drabužiai, apsaugantys nuo vabzdžių, reikalingi kariams, vykstantiems į maliarijos, geltonojo drugio rizikos zonas. Snaiperiams būtina tokia apranga, nes jie negali sau leisti atitraukti piršto nuo gaiduko. O drabužiai su vitaminu E reikalingi povandeniniuose laivuose, kuriuose dirbantys žmonės saulės nemato iki šešių mėnesių”, – paaiškina “Garlitos” generalinis direktorius Juozas Martikaitis.

Sulaukusi iš kliento specialaus užsakymo, lietuviška bendrovė dirba kartu su lietuvių, austrų, šveicarų ir danų mokslininkais, kol jų sukurtą technologiją perkelia į gamybą. “Garlita” taip pat gamina megztinius, apsaugančius nuo elektromagnetinių spindulių, UV spindulių, atsparius ugniai.

“Pernai amerikiečiai gyrėsi sukūrę neprapjaunamus drabužius, o mes jau prieš ketverius metus tokius pradėjome gaminti”, – atsakydamas į klausimą, ar turi daug lygiaverčių konkurentų, iškalbingą pavyzdį pateikia J.Martikaitis. O Europoje šios įmonės produkcijai lygių nėra. “Net Rusijos deimantų kasyklos apsauga įsigijo mūsų sukurtą neprapjaunamą aprangą”, – priduria vadovas.

Vos pernai pradėjusi prekiauti nuo uodų apsaugančia apranga, šiuo metu “Garlita” su danų mokslininkais jau kuria naują produktą – saulės šilumą atspindinčius megztinius. “Juodas drabužis sugeria šilumą, ir žmogus kaista, tad mes gaminsime megztinius, atspindinčius saulės šviesą. Mes pirmieji šią technologiją pritaikysime trikotažui – megztiniams gaminti”, – tvirtina vadovas.

Pasak jo, tekstilei pritaikyti tokias technologijas lengviau, o trikotažas yra retesnė medžiaga, todėl įtvirtinti trikotažo pluošte nanokapsules gerokai sunkiau, mat pagrindinis klientų keliamas reikalavimas, kad drabužis savo specialiąsias savybes išlaikytų iki šimto skalbimų.

Skaitmeninės hologramos pradininkai – lietuviai

Sovietinis pastatas ir patalpos Naujamiesčio mikrorajone, kur įsikūrusi lietuvių bendrovė “Geola Digital”, niūrokos, tačiau kai jos vadovas Stanislovas Zacharovas nusiveda į koridorių ir uždega šviesą, trumpam pasijunti tarsi patekęs į filmą “Haris Poteris” – iš kabančių ant sienos paveikslų šypsosi ir mirkteli mergina, nasrus iššiepia ryklys, tamsą skrodžia naikintuvas, iš kurio iššvilpia raketa, o kosminę stotį primenantis muziejus taip išsišovęs į priekį, kad, rodos, galėtum jį paliesti.

Vos trylika darbuotojų turinti ir Vilniuje įsikūrusi “Geola Digital” bendrovė gamina pasaulyje unikalius produktus – skaitmenines hologramas. Spalvoti, judantys lietuvių sukurti paveiksliukai yra iškeliavę į Australijos, Vokietijoje, Ispanijoje, Didžiosios Britanijoje muziejus. Judančių paveikslų užsiprašo reklamų kūrėjai, užsienio menininkai, o štai Turkijos gynybos ministerijos padalinys į lietuvius kreipėsi prašydamas pagaminti kartografinį žemėlapį.

Dabartinė įmonės pradininkė, iki 2007 m. gyvavusi bendrovė “Geola”, pirmąją pasaulyje skaitmeninę hologramą optiniu lazeriu pagamino 1999 m. “Geola Digital” direktorius S.Zacharovas pabrėžia, kad net ir dabar visame pasaulyje šią technologiją naudoja tik trys įmonės.

“Amerikiečiai, kurie skaitmeninę hologramą sukūrė keliais mėnesiais vėliau negu mes, šiuo metu gamina kartogramas Pentagonui, o kanadiečiai dirba su Holivudu”, – konkurentus apibūdina vadovas ir su apmaudo gaidele priduria, kad jeigu dirbtų JAV, būtų pasiekę tikrai ne mažiau nei šios bendrovės.

Apie dvi dešimtis produktų užpatentavusi įmonė kasmet ieško vis naujų nišų. Pernai “Geola Digital” nusprendė priartėti prie paprastų pirkėjų, tad pasiūlė naują paslaugą – į skaitmeninę hologramą perkelia mobiliuoju telefonu nufilmuoto žmogaus portretą. Tokią hologramą su apšvietimo stoveliu, kainuojančią 70 eurų, “Geola Digital” klientams iš viso pasaulio siūlo per tarptautinę elektroninės prekybos svetainę eBay.com.

Kūrė Kataro el. valdžios vartus

Elektrotechninių įrenginių gamybos bendrovė “Rifas”, bendradarbiaudama su skandinavų inžinerijos įmonėmis, šiemet įgyvendino vieną reikšmingiausių savo projektų – pagamino įrangą, valdančią visą gręžimo procesą jūroje esančioje Vietnamo naftos gavybos platformoje.

“Rifo” generalinis direktorius Mindaugas Slapšys tvirtina, kad į egzotiškas rinkas įmonė žengia ir toliau: neseniai Pietų Korėjos laivui panevėžiečiai išsiuntė savo sukurtą įrangą, valdančią generatorių ir variklį, o šiuo metu tokius įrenginius gamina jau antram laivui iš Pietų Korėjos. Be to, vyksta derybos dėl projekto Brazilijoje.

Žengti į tolimas rinkas, įsibrauti į naftos gavybos bei laivybos verslą lietuviams pavyko susiradus skandinavų partnerius ir užsitarnavus jų pasitikėjimą. Šie projektai estų bei lietuvių kapitalo bendrovei yra ir kokybinis šuolis į priekį, nes laivybos bei naftos gavybos versle reikalingi aukščiausio lygio techniniai sprendimai. “Gamindami įrenginius Vietnamo naftos platformai susidūrėme su aukščiausio lygio reikalavimais – didesni turbūt būtų taikomi tik kosminiam laivui”, – tvirtina M.Slapšys.

Ambicingą bei reikšmingą projektą šiemet baigė ir tarptautinio kapitalo bendrovės “Webmedia” specialistai. Lietuviai kartu su kolegomis iš Estijos, Rumunijos ir Serbijos beveik metus kūrė Kataro centrinį elektroninių valstybės paslaugų portalą. “Šis portalas – Kataro veidas. Svetainėje veikia daugiau nei 70 elektroninių paslaugų”, – projektą apibūdino “Webmedia” Vilniaus fialialo vadovas Aurimas Danaitis.

Šiuo metu bendrovės “Webmedia” specialistai Moldovos finansų ministerijos užsakymu baigia kurti viešųjų finansų valdymo informacinę sistemą, panašų projektą laimėjo ir Nigerijoje. “Per krizę ėmėme orientuotis į Artimųjų Rytų, Afrikos, arabų šalis, nors iki tol dirbome artimesnėje rinkoje. Besivystančiose šalyse yra daugiau projektų, pradedamų “nuo nulio”, jos gauna daugiau finansavimo, pavyzdžiui, iš Pasaulio banko, o turtingos arabų šalys siekia būti modernios ir daug investuoja į naujausias technologijas”, – argumentuoja A.Danaitis.

Su savo prekės ženklu įžengė į Vakarų Europą

Galimybių patekti į besivystančias šalis ieško vis daugiau Lietuvos eksportuotojų. Štai kūno priežiūros priemonių ir plovimo bei valymo priemonių gamintoja “Naujoji Ringuva” šiuo metu su nauju partneriu derasi dėl eksporto į Afriką. Pernai įmonė jau eksportavo savo produkciją į Nigeriją, tačiau tenykštį partnerį, išvežiodavusį lietuvišką muilą po didžiąsias šalies turgavietes, ištiko mokumo problemos.

Bendrovės “Naujoji Ringuva” generalinė direktorė Jurgita Žilvinskaitė pasakojo, kad įmonės biotechnologai netgi sukūrė specialų, plačiai panaudojamą produktą Afrikos rinkai – kietą gabalinį muilą, skirtą ir žmonėms praustis, ir drabužiams skalbti, ir indams plauti.

Tuo tarpu tradicinėse eksporto rinkose, Europoje, 50 proc. savo produkcijos eksportuojanti “Naujoji Ringuva” siekia populiarinti savo prekės ženklą. J.Žilvinskaitės teigimu, kitąmet įmonė užsibrėžusi tikslą įžengti į Švedijos antrą pagal dydį vaistinių tinklą “Apotheker 1″ su savo prekės ženklo “Balance Neutral” produktais – itin alergišką odą turintiems žmonėms tinkamu indų plovikliu ir drabužių minkštikliu.

Su lietuviškais prekės ženklais įeiti į Skandinavijos rinką vienai kitai įmonei pasiseka, tačiau įsitvirtinti Vakarų Europoje su savo prekės ženklu Lietuvos pramonės įmonėms, atrodo, beveik neįmanoma. Dėl to lietuviškos bendrovės skverbiasi į Rusiją, besivystančias rinkas arba tiesiog parduoda savo produkciją kaip žaliavą, ant kurios savo vardą užrašo didžiosios Europos bendrovės.

“Vidutinio dydžio Lietuvos gamintojui su savo prekės ženklu įsitvirtinti už Baltijos šalių ribų labai sudėtinga ir šios pastangos reikalauja labai didelių investicijų”, – pabrėžia J.Žilvinskaitė.

Tačiau nėra taisyklės be išimties. Šia išimtimi Lietuvoje galima laikyti “Vičiūnų” įmonių grupę, kurios prekės ženklas “Viči” kuo puikiausiai skverbiasi į žinomiausius prekybos tinklus Vakarų Europoje ir net tokiose egzotiškose šalyse, kaip Libanas ar Marokas. “Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis informavo, kad 70 proc. visos grupės sukuriamos produkcijos parduodama su “Viči” prekės ženklu.

“Viči” produkcijos galima rasti Europos prekybos tinkluose “Lidl”, “Tesco”, “Metro”, tad šį prekės ženklą galime neabejotinai laikyti labiausiai Vakarų Europoje sugebėjusiu įsitvirtinti lietuvišku prekės ženklu. “Tolimiausias taškas, kur rasite “Viči” produktų, – Rusijos Tolimieji Rytai”, – sako V.Matijošaitis.

Šiuo metu “Vičiūnai” su prekės ženklu “Viči” bando įžengti į Brazilijos rinką ir net į ten veikiantį amerikiečių mažmeninės prekybos gigantą “Wal-Mart”, tačiau norint eksportuoti į Braziliją reikia tarpvyriausybinių susitarimų, tad procedūros užtrunka.

“Mūsų vizija, kad “Viči” prekės ženklas būtų ne vien europinis, bet ir pasaulinis. Gal tuo ir įdomus darbas “Vičiūnuose”, kad visa komanda esame išsikėlę tokį tikslą”, – ambicingus planus atskleidžia V.Matijošaitis.