Švieži įspūdžiai iš egzotiško tarptautinio Minsko kino festivalio.

Jau devynioliktus metus visai netoli Vilniaus vyksta Minsko tarptautinis kino festivalis.
Užtenka vienos dienos, kad pradėtum pastebėti egzotiškus, neįtikėtinus ir stebinančius dalykus, kurių niekuomet nebūna kituose Europos šalių kino forumuose. Užtat savotiškas renginys dažnai išreiškia didelę pagarbą lietuviškam kinui. Šiemet Minsko “Lapkritis” (festivalis yra populiariai vadinamas “Listapad”) pakvietė į konkursinę dokumentinių filmų programą Arūno Matelio prodiusuotą ir Eglės Vertelytės režisuotą “UB Lama”, taip pat surinko garsiausio šiame pasaulyje Lietuvos režisieriaus Šarūno Barto filmų retrospektyvą, kurioje kažkodėl neatsirado vietos “Laisvei”.

Aktyvūs žiūrovai
Vos įžengus į miestą lengva pastebėti, kad Minske prasidėjo tarptautinis kino festivalis. Renginį anonsuoja masyvios vėliavos virš pagrindinių gatvių, spalvingi plakatai ir milžiniškas stendas Nepriklausomybės aikštėje. 350 festivalio filmų rodymu rūpinasi absoliučiai visi pagrindiniai miesto kino teatrai: “Centrinis”, “Spalis” (Oktiabr), “Pergalė” (Pobeda), “Pasaulis” (Mir), “Pionierius” (Pioner), “Kino namai” (Dom kino), viliojantys žiūrovus itin palankiomis sąlygomis. Supaprastinus baltarusiškus tūkstančius į mums lengviau suvokiamą valiutą, bilieto kaina svyruoja apie 6–7 Lt. Papildomiems ir proginiams seansams duris atveria salės, kuriose vyksta posėdžiai ir susirinkimai.
Nenuostabu, kad kino salių užpildymas Minske džiugina efektyvumu. Miesto gyventojai skuba pasinaudoti unikaliomis galimybėmis, nes dauguma “Lapkričio” filmų niekuomet nepatenka į kasdieninį repertuarą. Kino platinimo verslą Baltarusijoje kontroliuoja valstybinė organizacija ir be jos palaiminimo neįmanoma išleisti nė vieno filmo. Čia nėra jokios konkurencijos tarp skirtingų platinimo kompanijų. Gavus valdžios palaiminimą kūriniai pasklinda per visus šalies kino teatrus.
Rusijai ir Baltijos šalims nepriklausomus filmus perkanti kompanija “Maywin Media” visuomet įsigyja rodymo teises Baltarusijai, bet premjeras surengia tik išskirtiniais atvejais. “Susitarti neįtikėtinai sunku dėl nepalankių finansinių sąlygų. Dažniausiai tenka susimokėti patiems. Tai beveik neįmanoma misija”, – patvirtino “Maywin Media” atstovas Borisas Šulmanas, kurio kolegos iš Maskvos pasinaudojo atsivėrusia proga ir festivalio programas papildė dešimčia filmų.

Įdomi ir įvairi programa
Per aštuonias dienas Minsko tarptautinis kino festivalis spėja parodyti net 350 filmų. Didžioji jų dalis išsiskirsto per penkias konkursines programas, kurias vertina iš skirtingų pasaulio šalių atvykę žiuri nariai. Pagrindinei komisijai šiemet vadovavo garsusis Rusijos režisierius Andrejus Zviagincevas (“Sugrįžimas”, “Jelena”), o Jaunojo kino konkursą stebėjo amerikiečių prodiuserė Christine Walker (Belos Tarro “Turino žirgas”, Toddo Sollondzo “Gyvenimas karo metu”). Asmeninį prizą yra įsteigęs ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, apdovanojantis vieną autorių “Už humaniškumą ir dvasingumą kine”.
Nekonkursinėse programose surengtos net trys aukšto meninio lygio retrospektyvos: legendinio japonų kino klasiko Nagisos Oshimos (1978 m. Kanų festivalio geriausias režisierius už “Aistrų imperiją”), šviesaus atminimo slovako Stefano Uherio ir lietuvio Š.Barto, kuris asmeniškai pristatė penkis filmus – “Namai”, “Trys dienos”, “Koridorius”, “7 nematomi žmonės” ir “Eurazijos aborigenas”.
Tarp 13 vaidybinio kino konkursantų vyravo Rusijos atsiųsti kūriniai (4 filmai), o kartu su Kazachstano, Slovakijos, Rumunijos, Lenkijos, Vokietijos ir Gruzijos filmais dėl pagrindinių prizų varžėsi mūsų kaimynų filmai iš Latvijos (“Kolka Cool”) ir Estijos (“Estijos dama Paryžiuje” su prancūzų aktore Jeanne Moreau).
Tris Minsko tarptautinio kino festivalio konkursantus įmanoma pamatyti kaip tik šią savaitę vykstančiame Europos šalių kino forume “Scanorama” (tai vokiečių “Barbara” ir du rumunų filmai – “Už kalvų” bei “Visi mūsų šeimoje”). Nuo 2013 m. kovo 14 d. Vilniaus tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris” rodys dar dviejų filmų premjeras iš Minsko: kino kritikų asociacijos FIPRESCI premiją Kanų festivalyje iškovojusio Sergejaus Loznicos dramą “Rūke” ir operatoriaus bei režisieriaus Pavelo Kostomarovo sugalvotą komišką eksperimentą “Aš nemyliu tavęs”, kurį nufilmavo be scenarijaus vaidinę jaunieji aktoriai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.