Daugiausiai Lietuvos verslo investicijų užsienyje sukaupta Nyderlanduose, tačiau šioje šalyje nekyla nei lietuviškų gamyklų, nei parduotuvių – į šią mokesčių lengvatomis garsėjančią šalį emigruoja lietuviškų koncernų valdymas.

Nuo 2007–2008 m. Lietuvos verslo investicijų užsienyje žemėlapis ėmė pildytis naujomis, iki tol visiškai nepasižymėjusiomis kryptimis. Štai Nyderlanduose, su kuriais mūsų šalis neturi nei istorinių ryšių, nei ypatingos draugystės saitų, nuo 2007 m. pabaigos Lietuvos investicijos išaugo net 12 kartų, o Kipre – keturis. Šios šalys varžybose dėl lietuviškų investicijų netgi ėmė stumti į šoną mūsų kaimynus: Nyderlandai, kur jau sukaupta 1,6 mlrd. Lt tiesioginių Lietuvos investicijų užsienyje, pagal šį parametrą užima pirmą vietą tarp visų valstybių, o Kipras – trečią.
Vis dėlto Nyderlanduose ar Kipre Lietuvos verslininkai neatrado nei būrių klientų savo produkcijai, nei išskirtinių sąlygų savo gamykloms, kurių uždirbti pinigai parkeliautų stiprinti mūsų ekonomikos. Pagrindinė šios tendencijos priežastis visai kita – Lietuvos verslininkai vienas po kito į užsienį ėmė kelti savo įmonių akcijų valdymą.
„Dėl šios priežasties dabar Lietuvos verslo investicijos užsienyje labiau „holdinginės“, o ne realiosios“, – atkreipia dėmesį advokatų kontoros SORAINEN partneris Algirdas Pekšys. Ekspertas primena, kad prieš keletą metų Lietuvos verslas daugiausiai buvo investavęs mūsų kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, kur iš tiesų vykdydavo realią veiklą.
„Vis dažniau išgirstame apie vieną kitą žinomesnį verslininką, perkeliantį verslo valdymą į užsienį, bet šis procesas daug didesnis“, – tvirtina advokatų kontoros „Juridicon“ advokatas Laimonas Marcinkevičius.
Iš tiesų, užsienyje kontroliuojančią valdymo bendrovę įkūrusių didelių lietuviškų įmonių gretos nuolat didėja. Naujausias pavyzdys – statybos ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, valdymo įmonę įsteigusi Estijoje. „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis komentuodamas šį sprendimą tvirtino neapsikentęs Vyriausybės pomėgio įvedinėti naujus mokesčius ir pavargęs nuo Lietuvos mokesčių sistemos nestabilumo.
Tarp kitų didelių įmonių, valdymą perkėlusių į užsienį, – „VP grupė“, įkūrusi holdingus Maltoje ir Nyderlanduose, aviacijos paslaugų bendrovė „Avia Solution Group“, kurios pagrindinė akcininkė registruota Kipre, taip pat investicijų bendrovė „Scaent Baltic“, kurios valdymo įmonė registruota Nyderlanduose, azartinių lošimų bendrovė “Nesė”, holdingą įkūrusi Liuksemburge. Minėtose šalyse holdingus ypač naudinga turėti nekilnojamojo turto bendrovėms, tad užsienyje įregistruota nekilnojamojo turto projektų plėtotoja „Baltisches Haus“, didžiųjų Skandinavijos bankų Lietuvoje antrinės įmonės, įkurtos perimtam nekilnojamajam turtui valdyti.
Tokios įmonės veiklą ir toliau vykdo Lietuvoje, tačiau motininė bendrovė veikia jau pagal kitos šalies įstatymus. Pasak teisinių paslaugų teikimo įmonės „Verslo gurmanai“ konsultanto Artūro Razgūno, į palankesnės mokesčių aplinkos šalis perkeltos motininės bendrovės dažniausiai verslo nevykdo ir yra naudojamos kaip finansiniai centrai. Pagrindinė jų funkcija yra tam tikrų aktyvų, daugiausia akcijų, laikymas, o bene vienintelės pajamos – dividendai ir palūkanos už paskolas iš susijusių įmonių.

Kraustytis į kitas šalis vilioja mažesni mokesčiai

Holdinginių investicijų užsienyje suaktyvėjimą ekspertai labiausiai sieja su šios kadencijos Seimo naktine mokesčių reforma, kuri pakirto verslo pasitikėjimą šalies mokesčių sistemos stabilumu. Nors nemažai per šią reformą priimtų sprendimų, kaip pakeltas pelno mokesčio tarifas, buvo panaikinti, verslas vis tiek ėmė aktyviai judėti iš Lietuvos.
„Ši tendencija gal nebėra tokia karštligiška, kokia buvo po naktinės reformos, bet tokie svarstymai nuolat vyksta. Dabar Lietuvos verslai tiek išaugo, kad nemažai įmonių, investuojančių ne tik Lietuvoje, ieško patogios dislokacijos motininei įmonei. Kita priežastis – rizikos išskaidymas: nenorėdamos sukoncentruoti viso kapitalo vienoje valstybėje, kai kurios grupės renkasi turėti holdingo kompanijas keliose jurisdikcijose“, – komentuoja audito ir mokesčių konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ vadovė Lietuvoje Kristina Kriščiūnaitė.
“Scaent Baltic” ryšių su visuomene departamento direktorius Jacekas Komaras ypač pabrėžia stabilumo svarbą: “Olandijos jurisdikciją „paveldėjome“ įsigydami įmonę ir ją vertiname labai palankiai. Visų pirma ji garantuoja veiklos stabilumą ir leidžia planuoti plėtrą ne vienus–trejus metus į priekį, bet penkerius–dešimt. Puikus to patvirtinimas – netgi per krizę nebuvo taikomos juridinių asmenų situaciją bloginančios mokesčių pataisos ar neigiami teisinės bazės pakeitimai. Kiti pranašumai – palankus kontroliuojančių institucijų požiūris, patogi lokacija bei didelis skaičius šalyje veikiančių tarptautinių finansinių institucijų, leidžiančių taikyti pačius įvairiausius finansinius instrumentus.”
Vis dėlto ekspertai sutaria: kad ir kokius motyvus vardytų verslininkai, pagrindinė paskata steigti valdymo bendroves užsienyje – mokesčių optimizavimas, o populiariausios šalys šiems tikslams – Nyderlandai, Kipras, Malta, Liuksemburgas. Tačiau toli gražu ne kiekvienas verslininkas nori garsiai apsiskelbti, kad gyvendamas ir veikdamas Lietuvoje jis sutaupo mokėdamas mokesčius kitoje šalyje.
Stiprėja tendencija, kad dėl mažesnių mokesčių Lietuvos verslininkai net į kaimynines šalis investuoja per savo motinines bendroves užsienyje. Pasak A.Pekšio, taip verslininkai sutaupo, nes šios šalys turi palankesnes dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis nei Lietuva. „Nyderlandai turi daugiausiai dvigubo apmokestinimo vengimo sutarčių su kitomis šalimis ir daugelis jų labai palankios. O Lietuva neturi jų nei daug, nei labai palankių“, – lygina A.Pekšys.
Šį motyvą pabrėžia ir audito bendrovės „Ernst&Young Baltic“ partneris Kęstutis Lisauskas, pridurdamas, kad dividendus ar palūkanas mokėti iš Rusijos ar Baltarusijos tiesiogiai į Lietuvą brangiau, negu iš pradžių mokėti į Olandiją ir Kiprą, o paskui atsiųsti į Lietuvą. „Taip yra todėl, kad Rusija ar Baltarusija turi teisę išskaičiuoti daugiau mokesčių, jei pinigai keliauja teisiai į Lietuvą, nei keliautų į Olandiją. Investuojant Rusijoje ne visada geriausia mosuoti trispalvėmis, dėl to kartais verslininkai nusprendžia įterpti olandišką bendrovę“, – aiškina K.Lisauskas.
A.Razgūnas mato ir kitą galimybę sutaupyti: minėtose šalyse taikomi nedideli kapitalo apmokestinimo mokesčiai. Pavyzdžiui, Olandijoje nėra apmokestinamos gaunamos palūkanos iš paskolų, nėra kapitalo prieaugio mokesčio, netaikomas nei minimalus išlaikymo terminas, nuo kurio gaunami dividendai ar parduodamos akcijos apmokestinamos, nei minimalaus paketo reikalavimas: pardavus net ir vieną procentą akcijų, gautos pajamos  neapmokestinamos.
Beje, kartais norą kurti valdymo bendrovę užsienyje lemia ir subjektyvios priežastys. Pasak A.Razgūno, kai įmonės nori plėsti savo verslą į Vakarų valstybes, partneriai ir net būsimi klientai palankiau žiūri, jei įmonė registruota Senojo žemyno šalyse.

Apsimoka ne visiems

Perkelti valdymą į užsienį apsimoka ne visais atvejais, todėl ekspertai pirmiausia pataria gerai apskaičiuoti įmonės veiklos perspektyvas bent penkerių metų laikotarpiu, įvertinti pinigais, kiek pavyks sutaupyti dėl mažesnių mokesčių, ir pasiskaičiuoti, ar gautos naudos užteks papildomoms išlaidoms padengti. Pasak K.Kriščiūnaitės, šis žingsnis apsimoka didelėms įmonėms ir jų grupėms, kurios sugebėtų išlaikyti sukurtą didelę struktūrą, nes reikia samdyti darbuotojus, pildyti deklaracijas, skraidyti į valdybos posėdžius.
Būna ir tokių atvejų, kai verslininkai, pamatę, kad išlaikyti naują įmonę atsieina daugiau, nei siekia mokesčių nauda, įkurtą įmonę palieka likimo valiai. K.Lisauskas skaičiuoja, kad įsteigti valdymo ar finansavimo bendrovę Olandijoje pirmais metais kainuos 50 tūkst. eurų, o vėliau kasmet reikės skirti 10–20 tūkst. eurų, tad mažiausiai reikėtų sutaupyti tokią sumą.
„Valdymo perkėlimas skirtas veiklai optimizuoti, bet tai nėra garantas, kad po perkėlimo verslas vienaip ar kitaip pasikeis. Pats perkėlimas savaime pinigų neuždirba, tam tikrais atvejais jis tik padeda sutaupyti“, – priduria A.Razgūnas.

Lietuva praranda ir darbo vietas, ir įvaizdį

Lietuviškų įmonių valdymui iškeliaujant svetur, pirmiausia pralaimi Lietuva. Tokia tendencija mūsų šaliai reiškia ir mokestinių pajamų, ir darbo vietų praradimą. Nyderlanduose ar Kipre tokio pobūdžio poreikiui tenkinti susiformuoja nemažas aptarnavimo paslaugų ratas – bankai, konsultantai, auditoriai, finansininkai, įmonių steigėjai, vadinasi, kažkokia dalis šių darbo vietų prarandama Lietuvoje.
Be to, pasak A.Pekšio, valstybė netenka tam tikros pelno dalies, dažniausiai susijusios su akcijų ir kapitalo turėjimu. Pavyzdžiui, pajamos pardavus pagrindinės įmonės akcijas (skirtumas tarp akcijų įsigijimo ir pardavimo kainos) būtų apmokestinamos, o dažnai net net neapmokestinamos toje valstybėje, į kurią perkeltas akcijų valdymas.
Dėl šios tendencijos ekspertai mato ir daugiau trūkumų. Didelėms įmonėms traukiant valdymą iš Lietuvos mažėja ir pačios šalies, kaip stabilios ir saugios vietos investuoti, įvaizdis. A.Razgūno nuomone, nukenčia ir finansinis sektorius, nes jame sumažėja pinigų srautai: akcijų valdymą perkeliančios įmonių grupės neretai turi  laisvų apyvartinių lėšų, kurias arba investuoja į vertybinius popierius, arba deda į trumpalaikius indėlius, tačiau įsteigus motininę bendrovę užsienyje laisvi pinigai laikomi ten.
Bendroves lietuviškoms įmonėms valdyti steigiant užsienyje mažėja ir verslo skaidrumas, nes sužinoti, kam priklauso vienas ar kitas didelis šalyje veikiantis verslas, visuomenei tampa vis sudėtingiau.

Lietuvos investicijos užsienyje

Šalis    Sukaupta investicijų (mlrd. Lt)
1. Nyderlandai    1,6
2. Latvija    0,86
3. Kipras    0,63
4. Lenkija    0,46
5. Rusija   0,44

Šaltinis: Statistikos departamentas