Kaunas – snaudžianti provincija ir Kaunas – naujų galimybių epicentras. Kuriai iš šių, ko gero, panašiu dažniu kartojamų tezių pagrįsti yra daugiau argumentų? Apie tai kalbamės su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku.

Tačiau negalime nepradėti pokalbio nuo karščiausios Kauno aktualijos – legendinio “Žalgirio”, savininko valia likusio be trenerio. Meras tikina, kad Kauno valdžia guldo galvą už “Žalgirį”, savivaldybė klubui paremti šį sezoną skyrė 4 mln. Lt. O kaip gali realiai paveikti situaciją?

A.K.: Savivaldybei ne tas pats, kas vyksta “Žalgiryje”, bet nurodinėti, kaip valdyti klubą, neturime jokių galimybių – juk savivaldybė teturi 0,25 proc. jo akcijų. Apie klubo problemas kalbėjomės ir su klubo savininku Vladimiru Romanovu, ir su Arvydu Saboniu, bet dabartinės situacijos paveikti negalime.

Tegaliu patvirtinti, kad esame įsipareigoję iki 2011 m. klubą remti ir savo įsipareigojimus vykdysime. Manęs klausia, gal galime sustabdyti mokėjimus ar pareikalauti grąžinti pervestas lėšas, bet pagal sutartį tai galima daryti tik tais atvejais, jei neteisingai vykdoma jų apskaita ar lėšos panaudotos netinkamai. Tačiau stabilumas komandoje – vienas svarbiausių veiksnių, ir į tai atsižvelgsime spręsdami dėl tolesnio komandos rėmimo. O parama “Žalgiriui” – tai lėšos, skiriamos Kauno vardui garsinti, įvaizdžiui gerinti. Nestabilumas, dviprasmybės nedaro garbės Lietuvos krepšiniui ir nelieka nepastebėtas tarptautinėje arenoje.

VEIDAS: Kitas Kauno simbolis Laisvės alėja, menanti laikinosios sostinės šlovę, šiandien irgi praradusi nuo senų laikų turėtą prestižą. Anksčiau vadinta batų alėja, dabar jau perkrikštyta į negyvąją, nes parduotuvės išsikraustė į “Akropolį”, beveik pusantro kilometro gatvėje vos keliolika lauko kavinių.

A.K.: Vien pernai įsikūrė keturios kavinės, o savivaldybė padarė viską, kas nuo mūsų priklauso, – Lietuvoje pirma priėmė sprendimą atleisti nuo lauko kavinių rinkliavos. Pakeitėme šviestuvus, nugenėjome liepas, sutvarkėme suoliukus. Taip, “Akropolis”, pastatytas miesto centre, sudavė rimtą smūgį Laisvės alėjai, bet bandome atitaisyti tai, kas padaryta ne mūsų. Pagyvėjimas Laisvės alėjoje jaučiamas, o pradėjus skraidyti “Ryanair” užsieniečių pilna ir Laisvės alėjoje, ir senamiestyje.

VEIDAS: Tačiau pagal užsienio investicijas vienam gyventojui Kaunas beveik penkiskart atsilieka nuo Vilniaus, pusantro karto – nuo Klaipėdos. Kas atbaido nuo minties Kaune investuoti?

A.K.: Vilnius – sostinė, Klaipėda – uostas, tad pranašumai akivaizdūs. Antra vertus, Kaunas turi savų išskirtinumų. Dėjome visas pastangas, kad į Kauną ateitų “Rail Baltica”, ir džiaugiuosi, jog padėtas pirmasis pabėgis, siekėme, kad čia būtų statomas viešasis logistikos centras. Atsigauna laisvoji ekonominė zona, čia kyla gamyklos. Kauno tarptautinis oro uostas lenkia ir Palangos, ir Vilniaus: keleivių per pirmąjų ketvirtį padaugėjo 37 proc. O juk prieš porą metų Susisiekimo ministerija manė, kad jo visai nereikia.

ES lėšos ateina į aukštųjų technologijų Santakos slėnį, Kauno technologijos universitetas pasirašė sutartį su “Barclays” banku dėl specialistų rengimo. Pradėjo darbą “Siemens” kompanijos centras. Mažais žingsniais, bet investicijos ateina. Iš tiesų daug pastangų dedu šioje srityje. Tačiau ieškome konkurencingų investuotojų, o ne tokių, kurie nori “išdurti”, – patys viską gauti už dyką, o naudos miestui nedaug. Mūsų strategija – kad miestas būtų aukštojo mokslo, aukštų technologijų, logistikos, eksporto kultūros centras. Matau, kad galimybių Kaunui būti tokiam yra pakankamai.

VEIDAS: Tačiau minimi didieji projektai – oro uostas, logistikos centras, “Rail Baltica” yra nacionaliniai projektai, įsikūrę net ne miesto teritorijoje.

A.K.: Be aktyvios miesto pozicijos tie projektai būtų visai prasukę pro Kauną. Juk anksčiau “Rail Balticos” vėžė planuota tik iki Marijampolės. Jei nebūtų aktyvios miesto pozicijos, matytume ją kaip savo ausis. Kartu su rajono savivaldybe įdėjome daug pastangų, kad “Ryanair” čia kurtų savo bazę, ir dabar Kaunas tikrai kyla naujam skrydžiui.

VEIDAS: Nors pernai Kauno savivaldybė pripažinta inovatyviausia, “Veido” geriausio mero rinkimuose buvote antras, tačiau viešoje erdvėje, žiniasklaidoje Kaunui ne tik tebelipinama, bet ir tebelimpa provincijos etiketė. Ar galite pateikti argumentų, kad taip nėra?

A.K.: Gal tiems, kurie taip rašo ir kalba, provincija mintyse ir galvoje. Pavyzdžiui, Kaunas lenkia kitus miestus pagal tarptautinių festivalių skaičių – jų bene dvi dešimtys, o kalbama apie kultūrinę provinciją. Antra vertus, nereikšmingas konkurentas taip nebūtų užgauliojimas, vadinasi, pripažįstamas Kauno potencialas.

VEIDAS: Tačiau negali kaltinti, pavyzdžiui, kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus ar architekto Audrio Karaliaus, kurie atvirai įvardija Kauno sopulius, kad jie tai daro turėdami piktų ketinimų?

A.K.: Jei kritika sveika, jos reikia. Štai dabar kartu su G.Kuprevičiumi ir A.Karaliumi kovojame dėl praėjusios kadencijos savivaldybės prarasto senojo “Romuvos” kino teatro atgavimo, rūpinamės karilionu, kitais projektais.

VEIDAS: Tačiau jei Kaunas taip keičiasi į gera, kodėl kauniečių per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo net 34 tūkstančiais ir pagal šiuos tempus Kaunas pirmauja tarp didžiųjų miestų?

A.K.: Visi užmiršta, kad Kaunas labiausiai nukentėjo nuo finansinių piramidžių – holdingų, EBSW. Tai smarkiai atsiliepė miesto pramonei. Tačiau kai Kaune bankrutuodavo įmonės, priešingai nei, pavyzdžiui, Alytaus tekstilės kombinato ar kitais atvejais, nė viena Vyriausybė neteikė jokios paramos ar pagalbos. Pramonė turėjo keltis vos ne nuo nulio.

Tačiau kauniečiai veiklūs žmonės, ieško galimybių ir jų randa, nors nebūtinai Kaune. Štai sausio ir vasario mėnesiais gyventojų pajamų mokesčio gavome 33 mln. Lt ir iš jų 6 mln. gauti iš Vilniaus, vadinasi, nemažai kauniečių dirba Vilniuje, tačiau gyventi yra pasirinkę Kauną.

VEIDAS: Tačiau jei penktadalis kauniečių dirba Vilniuje, vadinasi, Kaune nėra patrauklių darbo vietų. O gal taip, ironizuoju, realizuota garsioji dvimiesčio idėja?

A.K.: Juk savivaldybė negali steigti darbo vietų. O dėl dvimiesčio entuziazmas išblėso. Be to, idėja kilo prieš 2007–2013 m. ES paramos laikotarpį, kai nebuvo aišku, kaip bus skirstomos lėšos, ir tikėtasi, kad didesnis regionas turės daugiau šansų jų gauti.

VEIDAS: Susidaro įspūdis, kad manote, jog Kauną kažkas tyčia skriaudžia.

A.K.: Dabartinė Vyriausybė nėra priešiškai nusistačiusi, tačiau palikimą iš ankstesnių laikų jaučiame. Ir įstatymų bazėje užprogramuotos nepalankios mokesčių proporcijos, nesakau, kad išskirtinai Kaunui, – visiems didesniems miestams. Savivaldos reikalai per 20 metų nepagerėjo. Akcentuojami tiesioginiai merų rinkimai, bet nenorima spręsti realių savivaldos galių stiprinimo. Štai pagal Europos vietos savivaldos chartiją vietos mokesčiai turi būti renkami vietoje ir paskirstomi vietos gerovei kelti, o mums nuleidžia biudžetą ir mažai galime daryti įtakos jo paskirstymui.

Pavyzdžiui, Kaunas turi 910 km gatvių tinklą, o tai yra vos ne trys Lietuvos autostrados. Tačiau iš Kelių direkcijos per metus gauname 11 mln. Lt, nors kauniečiai miesto degalinėse palieka 180 mln. Lt akcizo mokesčio. Inicijuoju peticiją, su Seimo nariais įregistruota įstatymo pataisa, kad didesnė dalis kelių priežiūros fondo tektų municipaliniam kelių tinklui gerinti.

VEIDAS: Miestui ir taip trūksta lėšų, tad ar bent esate užsitikrinę finansavimą nuo liepos iš apskričių perimamoms funkcijoms?

A.K.: Perimsime sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos įstaigas, tačiau dėl jų finansavimo tikri nesame. Savivaldybės siekė perimti žemės klausimus – taip ir priviliotų investuotojų, ir prisiimtų visą atsakomybę. Jei viską perims centrinė valdžia, bus sudėtingiau, nei buvo. Kam tada apskritai reikalinga apskričių reforma?

VEIDAS: Nors praėjusią kadenciją buvote kovingas Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Kaunas tebegarsėja auksiniais tualetais ir panašiais galimos korupcijos atvejais.

A.K.: Kad išaiškinami galimai korumpuoti valdininkai, savivaldybei tik į naudą. Mano nuostatos dėl kovos su korupcija nepakito, tačiau negaliu prisiimti atsakomybės už vieną ar kitą prasižengusį valdininkėlį, kurį gavau palikimo iš ankstesnės valdžios.

VEIDAS: Beje, ar paskaitinėjate, ką apie Jus rašo “Facebook’e” susibūrusi grupė “Nenoriu mero Kupčinsko”?

A.K.: Neskaitau, nes nelabai turiu laiko. Manau, kitąmet savivaldos rinkimai geriausiai parodys kauniečių nuomones. Bendra ekonominė padėtis antspaudą uždės, bet, tikiuosi, kauniečiai įvertins mūsų pastangas bandant išsivaduoti iš ankstesniais metais padarytų nelemtų Kaunui sprendimų. Vien sporto arenos pavyzdys tai rodo: su prancūzų konsorciumu arena būtų atsiėjusi 780 mln. Lt, o dabar kainuos 160 mln. Lt.

VEIDAS: O kaip vertinate Artūro Zuoko, kurį iki žlungant tiesioginių mero rinkimų idėjai grupė kauniečių ragino kandidatuoti į Kauno merus, pareiškimą, kad “Kaunas – nusikalstamai neatskleistų galimybių miestas”?

A.K.: Jei Zuokas taip šneka, tai gal jis nusikalstamai atskleidė Vilniaus galimybes? O pareiškimas, kad Kaunas – įdomus projektas, matyt, reiškia, kad Vilniuje visi projektai jau realizuoti. Tačiau Kaunas – tradicinių vertybių miestas, o ne projektas.