Vilkaviškio „Aušros“ gimnaziją baigusi Ieva Paškauskaitė mokydamasi mokykloje buvo itin gabi istorijos srityje, tačiau pasirinko skandinavistikos studijas. Mergina pripažįsta, kad kalbos ją visuomet žavėjo.
Dovilė Joneliūnienė
„Visuomet jaučiausi labiau humanitarė nei „tiksliukė“, tačiau mokykloje, ypač pradinėse klasėse, ilgą laiką buvau laikoma matematike. Turbūt taip buvo dėl to, kad socialiniams ir humanitariniams mokslams Lietuvoje tenka mažesnis dėmesys. Matematikoje man visad patiko tai, kad pakanka turėti loginį mąstymą ir pritaikyti tam tikrą taisyklę, nereikia nieko sugalvoti pačiam – tai visada atrodė kaip tam tikra atgaiva“, – pasakoja mergina.
Vis dėlto nuo pat pirmų klasių Ievai labiau už matematiką patiko kalbos, ypač lietuvių, o vėliau ir anglų, bei socialiniai mokslai – istorija, geografija.
Patį pirmą kartą olimpiadoje ji prisimena dalyvavusi penktoje klasėje, tačiau jau nebepamena, kuri – lietuvių ar matematikos olimpiada vyko pirmiau.
Respublikinėje olimpiadoje pirmą kartą Ieva dalyvavo mokydamasi dešimtoje klasėje. Tai buvo lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada. „Pirmą kartą dalyvaudama tokio masto renginyje apskritai nežinojau, ką turėčiau skaityti ar mokytis. Pasirengimas vyko paskubomis – perskaičiau keletą klasikinių kūrinių, kurių lig tol nebuvau skaičiusi, išsiaiškinau esė rašymo taisykles. Negaliu sakyti, kad jaučiausi pasirengusi, greičiau priešingai. Kuo daugiau mokiausi, tuo labiau supratau, kad moku per mažai. Tačiau olimpiadoje netikėtai pasisekė – laimėjau pirmą vietą“, – prisimena Ieva.
Daugiausiai pastangų – istorijos olimpiadoms
Ieva yra dalyvavusi lietuvių ir anglų kalbų, istorijos, antikos kultūros, matematikos, biologijos, chemijos rajoninėse olimpiadose. Triskart – lietuvių kalbos respublikinėse olimpiadose, kuriose užėmė pirmą bei antrą vietas, o paskutinį kartą gavo padėkos raštą – liko ketvirta. Triskart ji dalyvavo respublikiniame antikos kultūros konkurse ir visus tris kartus laimėjo antrą vietą. Dukart iškovojo pirmąsias vietas ir istorijos olimpiadose.
„Daugiausiai ruošdavausi istorijos olimpiadoms. Turėjau reiklią, savo sritį mėgstančią mokytoją, kuri stumdavo mane į priekį: ji suteikdavo daug naudingos informacijos, parengdavo užduotis, teikdavo konsultacijas. Šioms olimpiadoms stengdavausi perskaityti visą papildomą literatūrą, kurią galėdavau rasti Vilkaviškio bibliotekoje. Tiesa, ten būdavo toli gražu ne viskas – kai ką tekdavo ir nusipirkti“, – pasakoja mergina.
Ji prisipažįsta, kad lietuvių olimpiadoms skirdavo šiek tiek mažiau laiko, nes jose dalyvaujant viskas primena loteriją – daug kas priklauso nuo to, ar būsi skaitęs kūrinius, ar atpažinsi autorius, ar sugebėsi atrasti tai, kas slypi „už teksto“. Daug kas priklauso ir nuo esė temos bei vertintojų: ne paslaptis, kad literatūrinio kūrinio vertinimas yra gan subjektyvus. Todėl, Ievos manymu, joms ruoštis kryptingai – gan sudėtinga.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.