Kiekviename mūsų slypi ilgaamžiškumo potencialas, tačiau savo gyvenimo trukme tebesame trumpiausiai gyvenanti tauta Europos Sąjungoje. Kokios priežastys lemia ankstyvą lietuvių mirtingumą ir nevaisingas jaunystės eliksyro paieškas?

„Mano bendramečiai, gailintys pinigų kelionėms, sportui ar užsidarantys vienatvės kiaute, išleidžia juos pirkdami vaistus“, – sako Alytaus trečiojo amžiaus universiteto direktorė ir studentė Janina Ingelevičienė. Ji neabejoja, kad permąstę savo prioritetus ir bent kiek pakoregavę gyvenimo įpročius Lietuvos senjorai iš mirties atsikovotų ne vienus gyvenimo metus.
„Užsiimti jaunystės eliksyro paieškomis sulaukus senyvo amžiaus – tam tikras humoras. Tačiau neabejoju, kad mano gyvenimui jo suteikia artimieji. Jeigu šeimoje tau gera, nepastebimai atjaunėji žvelgdamas į savo vaikus ir anūkus“, – tvirtina 85-erių metų jubiliejų pasitikęs biologijos mokslų daktaras prof. Ričardas Kazlauskas. Jo pavyzdys tik dar kartą įrodo, kad šeimoje gyvenantys žmonės ilgiau išlieka sveiki ir jaučiasi laimingesni.
Deja, gyvename šalyje, kurioje perkopus 65-erių metų ribą vyresniems žmonėms kas penkerius metus prisideda vis po vieną ligą. Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktoriaus Zenono Javtoko, sulaukus 70 metų Lietuvoje vienam žmogui vidutiniškai tenka po tris ligas ir tik vos 3,2 proc. šalies gyventojų neturi nusiskundimų dėl sveikatos.
„Per pastaruosius septynerius metus 85-erių metų ir vyresnių žmonių Lietuvoje padaugėjo beveik pusantro karto. Tačiau jų gyvenimo trukmė, palyginti su kitais europiečiais, tebėra viena trumpiausių Europos Sąjungoje. Nei gyvenimo trukme, nei savijauta mūsų senjorai su vakariečiais lygintis vis dar negali“, – aiškina Visuomenės sveikatos specialistas.
Iš tiesų kada tiksliai žmogų užklumpa senatvė, apibrėžti gana sunku. Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas prof. dr. Albinas Bagdonas pabrėžia, kad tai labai individualu. Šiam reiškiniui įtakos turi pasirinktas žmogaus gyvenimo būdas, imuninė sistema ir genetika. Į septintą dešimtį įkopusio pašnekovo teigimu, labiausiai žmones sendina nuolankumas gyvenimo negandoms ir pripažinimas, kad jau pasenau: „Kad ir skaudamais sąnariais, bet į gyvenimą kabintis būtina. Labai daug priklauso ir nuo individo nuostatų, nusiteikimo, noro bendrauti su bendraamžiais. Vieni seneliais tampa 55-erių, kiti senatvės nepripažįsta iki pat mirties.“
Taigi senėjant visuomenei tampa nepaprastai svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonės išliktų sveiki, nepriklausomi nuo savo artimųjų ir galėtų gyventi savarankišką gyvenimą.
Dalis senjorų jau žino, ko reikia norint bent kiek pailginti savo gyvenimo trukmę, išsaugoti gerą savijautą ir patrauklią išvaizdą, tačiau dalis į bet kokius mėginimus ieškoti prarastos jaunystės eliksyro numoja ranka.
Tai atskleidžia ir Statistikos departamento duomenys: nors lietuviai ir gyvena ilgiau nei prieš kelis dešimtmečius, jų sveikata, savijauta bei gyvenimo kokybė sulaukus vyresnio amžiaus tampa gerokai prastesnė nei japonų, švedų ar vokiečių.
ES statistikos biuro „Eurostat“ prognozė skelbia, kad šių dienų lietuvė moteris, sulaukusi 65-erių, gyvens dar 19,2 metų (bet iš jų tik kiek mažiau nei septynerius metus bus geros sveikatos), o vyrai, sulaukę 65-erių, gali tikėtis gyventi keturiolika metų (iš jų tik maždaug šešerius bus sveiki). Norint įsitikinti padėties rimtumu pakanka užsukti į bet kurią Lietuvos polikliniką, kad pamatytum, kiek jos koridoriuose – gyvenimu nusivylusių senjorų.
„Valstybės pagrindas turėtų būti sveikas ir stiprus žmogus. Juk nuo jo savijautos ir aktyvumo priklauso valstybės stiprybė. Deja, šiandien Lietuvos sveikatos apsaugos sistema visiškai nepasirengusi ilgėjančiai žmonių gyvenimo trukmei: ji orientuota vien į simptominį gydymą, o tai nė iš tolo nekreipia į sveiką gyvenseną ir ilgaamžiškumą“, – argumentuoja Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas prof. dr. Algimantas Kirkutis.
Galima tik įsivaizduoti, kaip atrodytų Lietuvos senjorų senatvė, jei jų nekankintų materialinis nepriteklius ir sveikatos sutrikimai. Tai būtų panašu į geriausią gyvenimo laikotarpį: juk namai pastatyti, visi darbai nudirbti, vaikai užauginti – telieka gilintis į savo prigimtį ir džiaugtis tuo, ką užgyvenai. „Tačiau mūsų pensininkas primena buroką: sėdi vargšas kampe ir žiūri televizorių. Kitaip tariant, mūsų senjorai nė iš tolo neprilygsta kemperiais keliaujantiems senoliams iš Vakarų Europos“, – liūdnai konstatuoja profesorius.

Ilgaamžių sparčiai daugėja
Pasitelkus tradicinę mediciną šiandien jau galima laikinai pristabdyti vieną ar kitą ligą, tačiau jei žmonės nekeis įprasto gyvenimo būdo, vaistai neišgelbės. Tuo neabejoja nei medikai, nei pasaulio mokslininkai, vis daugiau dėmesio skiriantys ilgo gyvenimo paieškoms.
Priminsime, kad 1950 m. pasaulyje suskaičiuota 14,5 mln. vyresnių nei 80 metų žmonių, o šiuo metu jų skaičius perkopęs 100 mln. Prognozuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis priartės prie 400 mln. O tai reiškia, kad šimto metų sulauks jau daugiau nei pusė visų šiandien gimstančių kūdikių.
Remiantis Lietuvos statistika matyti, kad ilgaamžių daugėja ir mūsų šalyje. 2012-aisiais Lietuvoje gyveno 543 tūkst. 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonių, ypač padaugėjo 80-mečių. Prognozuojama, kad nuo 2001 iki 2013-ųjų jų pagausės 58 tūkstančiais, o šiuo metu jų suskaičiuojama 138 tūkst. (tose pačiose amžiaus grupėse moterų du kartus daugiau nei vyrų).
R.Kazlauskas liūdnai šypteli: „Jūsų statistika tiksli. Vyrai Lietuvoje tempia trumpiau. Buvusios mano bendrakursės iki pat šiol pasiramsčiuodamos lazdele gyvuoja, deja, iš vaikinų aš paskutinis gyvas.“
Didžiausiu ilgaamžiškumo priešu sėdimą darbą vadinantis pašnekovas sako per savo karjerą surengęs per 40 ekspedicijų, daug keliavęs, vasaras leisdavęs su studentais gamtoje. „Gal ji ir apdovanoja žmogų ilgaamžiškumu? Gamtoje esu praleidęs nepalyginti daugiau valandų nei laboratorijoje. Ir dabar mane pagavote žaliame skverelyje: sėdžiu ant suolelio balandžių ir žvirblių apsuptyje, lesindamas kuosas. Senatvėje taip pat būna gražių valandų. Nepaisant to, kad sveikata šlubuoja, prisitaikai ir toliau gyveni“, – tikina profesorius.
Nepaisant ilgėjančios lietuvių gyvenimo trukmės tenka pripažinti, kad mūsų senjorams lygintis su vakariečiais (ir savo sveikata, ir nugyventais metais) dar anksti: tebesame trumpiausiai gyvenanti tauta Europos Sąjungoje.
Svarbu tai, kad vilties sulaukti ilgesnių metų nei mūsų protėviams teikia molekulinės genetikos tyrinėtojai, aptikę žinduolių „senėjimo geną“. Taigi tikėtina, kad ateityje pasitelkus genų inžineriją mokslininkams pavyks pailginti ir žmonių gyvenimo trukmę.
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbaradauskas neabejoja: ateis laikas, kai žmogaus gyvenimo trukmė sieks 150 ar 180 metų. Bet iki tol jis siūlo rinktis sveiką gyvenimo būdą: išmokti gyventi be alkoholio ir kitų svaigalų, gebėti valdyti stresines situacijas, prisiminti kokybiško miego valandas (7–8 val.), paisyti taisyklingos mitybos ir higienos normų (nepadauginti baltąja mirtimi pramintų produktų, nemaišyti angliavandenių su baltymais), vengti nuolatinio skubėjimo ir daug judėti (kai nebejudėsi – numirsi).
Vokietijoje įsikūrusio M.Plancko demografinių tyrimų instituto vadovas Jamesas Vaupelis mano, kad jau 2100-aisiais vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė sieks šimtą metų.
Vis dėlto kur kas vyresniais nei šimto metų ilgaamžiais garsėjantį Ekvadoro kaimą aplankęs Argentinos medikas ir žurnalistas Richardas Coleris konstatuoja, kad lig šiol žmonijos sukurti vaistai gelbsti tik nuo senatvės padarinių, bet jis neatmeta tikimybės, jog kažkada senatvę bus galima tiesiog „išgydyti“.
Ekvadoro senolių ilgaamžiškumu domėjęs R.Coleris atkreipia dėmesį į tai, kad vietiniai senjorai iki šiol tebegyvena visavertį seksualinį gyvenimą: 50-ies jie dar augina vaikus, 70-ies svarsto, ar nereikėtų keisti gyvenimo partnerio, jie nenešioja akinių, jų nevargina aukštas kraujo spaudimas. Vietiniai atsparūs ir negalavimams, kurie dažniausiai užklumpa senyvo amžiaus žmones.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.