Personalo atrankų specialistai pastebi, kad privatūs darbdaviai į daugiau nei dvejus metus valstybės sektoriuje dirbusius kandidatus žvelgia įtariai.

Sprendimas po studijų universitete pasukti į valstybės tarnybą ir ilgai ten nusėsti einant tas pačias pareigas gali pakišti koją tolesnei karjerai privačiame versle. Personalo atrankų specialistai tvirtina, kad Lietuvos darbdavių požiūris į ilgai valstybės sektoriuje dirbusius kandidatus gana skeptiškas. „Jei pasiūlyčiau į poziciją kelis kandidatus, pranašumą greičiausiai turėtų nedirbę valstybinėse įstaigose. Kad ir kaip gaila, šiandien taip yra”, – konstatuoja „CV Online” personalo projektų vadovė Lina Mikolaitienė.
Vadovų paieškos ir personalo atrankos įmonės „Search Group Vilnius” generalinis direktorius Šarūnas Dyburis taip pat pasakoja susidūręs su  pakankamai daug atvejų, kai darbdaviai atmeta kandidatus vien dėl to, kad jų pastarasis darbas arba per ilga patirtis – valstybiniame sektoriuje.
„Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kiek laiko žmogus išdirbęs tame segmente. Vyrauja nuostata, kad jei žmogus dirbo daugiau nei dvejus metus, sistemą jį sugadino. Iki dvejų metų padirbėti normalu, nes žmogus įgyja patirties ir kai kuriais atvejais ji net gerokai praverčia”, – atkreipia dėmesį Š.Dyburis.
Su tokiu darbdavių požiūriu susidūrė ir trisdešimtmetė Rasa Kražauskienė, prieš pusmetį nusprendusi po beveik dešimties metų darbo valstybės tarnyboje pasukti į privatų verslą. Pagal skelbimus siuntusi gyvenimo aprašymus ir motyvacinius laiškus, jauna moteris nesulaukė jokio susidomėjimo savo kandidatūra.
“Darbą gavau jau per pirmą pokalbį, tačiau sunkiausia buvo į tą pokalbį patekti. Būtent dėl šių stereotipų ir išankstinės nuomonės manęs, kaip kandidatės ,,iš gatvės”, į pokalbius tiesiog nekvietė. Jei dirbi valstybiniame sektoriuje, verslo atstovai automatiškai tau priklijuoja etiketę “verslui nebetinkamas”. Su tuo teko susidurti ir pažįstamų bei draugų aplinkoje: būdami versle, jie “nurašo” visus valstybės tarnautojus, kaip tiesiog nebegebančius kurti rezultato bei būti kokybiškais darbo rinkos dalyviais”, – su kokiomis išankstinėmis nuostatomis teko susidurti, prisimena jauna moteris.
R.Kražauskienė greitai suprato, kad tokios darbo paieškos nebus sėkmingos, nes daugeliu atvejų darbdaviai net nesvarsto valstybės tarnautojų kandidatūros. Tačiau kaip tik tuo metu viena kolegė rekomendavo R.Kražauskienės kandidatūrą aukšto lygio vadovų paieškos bendrovei, ieškančiai kandidatų į jos pageidaujamą poziciją. Perėjusi šios bendrovės atranką, R.Kražauskienė dalyvavo atrankoje jau pačioje vidurinės grandies vadovo ieškančioje įmonėje ir sugebėjo per pirmą pokalbį pakeisti išankstinę nuomonę apie valstybės tarnautojus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.