Siekdama išsiaiškinti, nuo ko beria jos kūdikį, ne viena maitinanti mama mito vien ryžių paplotėliais, užgerdama vandeniu. Ko dėl mažylio nepadarysi…

Kūdikio ir žindyvės dieta

Kol nėra nustatyta, koks maistas sukelia alergiją, gydytojas iš mažylio – o dažniau tai reiškia iš jį maitinančios mamos valgiaraščio išbraukia visus galinčius alergizuoti maisto produktus. Hipoalerginė dieta turėtų būti be šių produktų: citrusinių vaisių, riešutų, žuvies ir jos produktų, pieno, žemuogių, braškių, medaus, šokolado ir jo gaminių, rūkytų ir konservuotų produktų. Saikingai vartokite ne tik karvės pieno produktus, bet ir kiaušinius, grybus, kavą, kakavą, chalvą. Alergologai mamytėms siūlo atsisakyti ir polivitaminų.

Tik nesugalvokite nebežindyti! Mamos pienas mažyliui yra geriausias maistas (ypač jautruoliui alergiukui!), mat jame esantys baltymų junginiai saugo mažylio organizmą nuo alergijos. Todėl žindyti jį reikia kiek įmanoma ilgiau, bent iki šešių mėnesių. Svarbu iškentėti kritinį periodą, nuo trijų iki šešių mėnesių, kuomet ir pasirodo pirmieji alergijos požymiai, nes mažylio virškinamasis traktas dar nepakankamai subrendęs.

Mišiniai be pieno

Jautrius karvės pienui mažylius pradedama maitinti hidrolizuoto baltymo mišiniu (“Aptamil Pepti alergicare”, “Aptamil Pepti MCT digestive care”, “NAN HA1″, “NAN HA2″, “NAN HA3″, “Aptamil HA1″, ” Aptamil HA2″, “Aptamil HA3″). Juose karvės pieno baltymas yra suskaidytas iki smulkių molekulių, todėl alerginė reakcija vartojant tokius mišinius išprovokuojama daug rečiau. Kuo smulkiau suskaldytas baltymas, tuo pieno mišinėlis yra saugesnis, tačiau… keičiasi jo skonis. Ir ne į gerą pusę. Tačiau po kiek laiko mažyliai dažniausiai prie to pripranta ir noriai valgo. Alergiškiems kūdikiams labiau tinka ne iš dalies hidrolizuoto baltymo mišiniai, o hidrolizuoto baltymo mišiniai. Jeigu poveikio per dvi – keturias savaites nėra, pradedama maitinti aminorūgščių elementiniu mišiniu (“Neocate”), kuriuose pieno baltymo nėra, o tik sudėtinės jų dalys – aminorūgštys. Vyresniam nei vienerių metukų vaikui, jei reikia, duodama aminorūgščių mišinio “Neocate Advance”.

Alergiškiems mažyliams kartais rekomenduojama duoti iš sojos baltymų pagamintų adaptuotų pieno mišinių. Tačiau šie mišinėliai vertinami prieštaringai. Pasirodo, kad pusė mažylių, kuriuos alergizuoja karvės pieno baltymai, gali būti jautrūs ir sojos baltymui. Be to, kūdikio organizmas sojos baltymus įsisavina sunkiau, nei karvės pieno baltymus.

Atėjus šaukšto metui

Kai kūdikis nuo pusės metų (jei vaikas alergiškas – jokiu būdu ne anksčiau) pradedamas maitinti papildomai, naujo maisto reikia duoti atsargiai – po vieną naują produktą per savaitę. Jo duodama 10–20 g ryte ir visą dieną tėveliai turi stebėti reakciją į naujovę. Kelias kitas dienas duokite to paties – bet šiek tiek daugiau. Jei odelė neparaudonavo, neprasidėjo viduriavimas ar pilvuko pūtimas – produktui galite klijuoti etiketę “mums tinkamas”.

Papildomą maitinimą galima pradėti ir nuo daržovių, ir nuo vaisių, ir nuo grūdų košės. Pirmąją daržovių košę rekomenduojama išvirti iš bulvės. Po savaitės jau galima duoti aguročių ir cukinijų, kiek vėliau – žiedinių kopūstų, brokolių, po to – morkų. Pirmosios kruopos gali būti ryžiai, vėliau miežiai ir avižiniai dribsniai. Pirmieji vaisiai – obuoliai, slyvos, bananai. Mėsa – kalakutiena, triušiena, ėriena. Kiaušinių, žuvies ir kviečių miltų produktų reiktų vengti iki 9–12 mėnesio.

Prisiminkite, jog alergiškiems kūdikiams jokiu būdu netinka karvės pienas, todėl košę virkite tik vandenyje ir paskaninkite savo pienu ar pieno mišiniu. Atsargiai duokite ir sviesto – į košę geriau įmaišyti alyvuogių, saulėgrąžų ar kukurūzų aliejaus.

Alergiškiems kūdikiams skirtų tyrelių etiketės yra pažymėtos specialiais ženklais (pvz., “HiPP” produktų etiketėse – raide A). Į tyrelių sudėtį įeinantys produktai – termiškai apdoroti, todėl jie turi mažesnį alergizuojantį poveikį. Renkant alergiškam mažyliui pramoniniu būdu pagamintą grūdų košę, pirkite tokią, kurios sudėtyje nėra pieno.

Nuo metų iki trijų

1 – 3 metų mažylis jau valgo praktiškai visus maisto produktus, todėl alergiją kontroliuoti tampa vis sunkiau. Džiugina tai, jog šiame amžiuje kai kurių produktų netoleravimas baigiasi ir mažylis gali rinktis įvairesnį maistą. Visgi nereiktų pamiršti, kad alergines reakcijas dažnai sukelia pienas, kiaušinio baltymas, kviečiai, žuvis, soja, riešutai, šokoladas, citrusiniai vaisiai, žemuogės ir braškės. Alergija šiems produktams gali pasireikšti ūmiais skrandžio skausmais, vėmimu, viduriavimu, o jų nevalgant simptomai išnyksta. Tačiau visiškai iš meniu išbraukti kurį nors produktą sudėtinga, nes, pvz., kiaušiniai yra daugelyje kepinių.

Kai prireikia rimtesnės pagalbos

Geriamieji vaistukai. Gydant mažylio alergiją maistui, skiriamos priemonės, mažinančios žarnyno sienelių pralaidumą, atkuriančios sutrikusios imuninės sistemos ir kitų organų funkcijas. Todėl gydytojas skiria alergiją slopinančių vaistų, probiotikų, virškinimo fermentų, o sunkiais atvejais ir hormoninių preparatų.

Tepaliukai. Odos bėrimai gydomi specialiais drekinamaisiais arba riebinamaisiais tepalais – vadinamaisiais emolientais (pvz., “Essex”). Jie kiekvienam mažyliui parenkami individualiai, jų tinkamumą gali pamatyti tik tėveliai, pabandę vieną ar kitą tepalą. Pradžioje reikia kelias dienas tepalu patepti tik nedidelį odos plotelį ir stebėti reakciją. Ir tik tuomet, kai mama nepastebės jokių šalutinių reakcijų, galima tepti didesnį plotą. Šias priemones galima naudoti ilgai ir dažnai (tepti mažylio odelę 4–6 kartus per dieną). Paūmėjus bėrimui gydytojas paskirs mažyliui ir hormonius tepaliukus. Jie parenkami kuo saugesni, tačiau vis tiek tėveliai turėtų atminti, jog tepti juos reiktų ne ilgiau kaip 4–6 savaites, jokiu būdu netepti tepalu veido, pažastų srityse ir kirkšnyse. Hormoninius tepalus reikia naudoti mažais kiekiais, negalima tepti daugiau nei 10 proc. kūno paviršiaus. Tačiau jais piktnaudžiauti negalima, nes ilgai naudojami šie tepalai gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausias – odos atrofija, kai oda labai suplonėja, išsiplečia paviršinės kraujagyslės, sumažėja pigmentacija.