"Veido" archyvas

Pabėgėliai iš Šiaurės Afrikos Italijos pasienyje gauna naujus keliauti leidžiančius dokumentus

Italija ir Prancūzija siūlo keisti Šengeno erdvės taisykles ir leisti šalims saugotis nelegalių imigrantų iš Afrikos bei Azijos.

Balandžio 17 dieną Prancūzijos pasieniečiai Nicoje sulaikė visus iš Italijos Ventimilijos miesto atriedančius keleivinius traukinius. Kai kurie jų po kruopštaus keleivių patikrinimo buvo praleisti, keletas – nukreipti atgal į Italiją. Prancūzijos pareigūnai paaiškino, kad taip bandoma užkirsti kelią nelegaliai imigracijai, mat į Italiją iš neramumų apimtų Afrikos bei Azijos šalių plūsta pabėgėliai. Vėliau jie patraukia į kitas šalis, dažniausiai į kaimyninę Prancūziją.

Šis traukinių patikrinimo reidas sukėlė nemažą sąmyšį: pasipiktino ir turistai iš kitų šalių, ir italai, vykstantys į Prancūziją, ir patys prancūzai, kuriuos kaip nusikaltėlius po kelis kartus tikrino jų tautiečiai muitininkai.

Tai sukėlė ir tarptautinį skandalą, mat incidentas Nicoje – pirmas atvejis, kai viena Šengeno erdvei priklausanti šalis neįsileidžia keleivinio transporto iš kitos Šengeno šalies. Paryžius net kaltinamas pažeidęs Šengeno sutartį.

Kartu šis įvykis privertė visų ES šalių politikus susimąstyti, ar nederėtų keisti Šengeno taisyklių, mat nelegalių imigrantų problema kasdien didėja, o priemonių jų srautui Šengeno teritorijoje sulaikyti iš esmės nėra. Juk anksčiau Italija pajėgdavo savo pajėgomis kontroliuoti imigrantų srautus, o dabar visos “barikados” sugriautos ir Italijos politikai tik skėsčioja rankomis.

Pavyzdžiui, šiuo metu į mažytę Italijos Lampedūzos salą plūsta tūkstančiai tunisiečių. Nors Tunisas su Roma pasirašė sutartį, kad ir pats saugos sieną, neišleis pabėgėlių, be to, nesiderėdamas įsileis repatrijuotus piliečius, vis dėlto daugeliu atvejų tunisiečiams pavyksta prasmukti, o vėliau jie iš esmės nestabdomi keliauja, kur panorėję. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie Libijos, Alžyro ar Egipto gyventojus, kurie pastaraisiais mėnesiais masiškai traukia ieškoti saugesnio ir sotesnio gyvenimo Europoje.

"Veido" archyvas

Italijos pabėgėlių stovyklose vien iš Tuniso atvykusių imigrantų yra jau 25 tūkst.

Iš viso šiemet į Italiją vien iš Šiaurės Afrikos atvyko jau per 25 tūkst. nelegalių imigrantų. Tad balandžio pabaigoje šios problemos aptarti Romoje susitiko Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Abu vadovai priėjo prie išvados, kad reikalinga nauja Europos sienų sutartis, kuri ypatingais atvejais leistų šalims steigti vidaus sienų kontrolės punktus.

“Mes abu tikime, kad išskirtinėmis aplinkybėmis Šengeno sutarčiai gali būti taikomos išimtys”, – aiškina S.Berlusconi. N.Sarkozy dar griežtesnis: esą jei norima, kad Šengeno sutartis iš viso nebūtų panaikinta, yra tik viena galimybė – imtis kardinalios šios sutarties reformos.

Priminsime, kad pirmą kartą Šengeno sutartis pasirašyta 1985-aisiais. Anuomet tai buvo svarbus žingsnis siekiant didesnės Europos integracijos, nes leido 25 šalių teritorijoje nevaržomai keliauti 400 mln. europiečių. Tačiau dabar Europos integracijai prireikė priešingo dalyko – apriboti nevaržomas keliones. Kitaip tariant, afrikiečiai privertė europiečius peržvelgti liberaliąsias teises.

Manoma, kad Šengeno sutartis bus peržiūrėta dar šiemet, ir jos pokyčiai bus įvardijami kaip galimybė atkurti vidaus sienų patikros punktus, jei kiltų nenumatytų sunkumų saugant bendras Šengeno erdvės išorines sienas. Priminsime, kad šiuo metu sutartyje išimtys steigti kontrolės postus numatytos tik tuo atveju, jei kurioje nors ES šalyje kyla didžiulė grėsmė viešajai tvarkai arba saugumui.

Per rinkimus triumfuoja radikalai

Tokias permainas visoje ES iš esmės diktuoja dešiniųjų pažiūrų politinės jėgos. Tiek Prancūzijoje, tiek Italijoje, tiek Vokietijoje, tiek Skandinavijos šalyse jos reikalauja iš vyriausybių kuo griežtesnės imigracijos politikos, kuo daugiau suvaržymų imigrantams ir kuo mažiau galimybių imigrantams atvykti ir apsistoti Vakarų šalyse.

Panašios nuotaikos vis gajesnės ir kitose ES šalyse. Tad nenuostabu, kad radikaliai nusiteikę dešinieji politikai vis dažniau laimi rinkėjų balsus. Pagrindinis jų teiginys yra tas, kad ES stinga bendros imigracijos politikos, o dabartinė privedė prie to, jog imigrantai esą sparčiai kolonizuoja Europą.

Pavyzdžiui, Suomijoje balandį vykusiuose parlamento rinkimuose radikali nacionalistų ir euroskeptikų partija “Tikrieji suomiai” laimėjo penktadalį rinkėjų balsų ir gavo 39 vietas 200 vietų parlamente, kartu tapdama trečia įtakingiausia šalies partija po socialdemokratų bei centro dešiniosios koalicijos.

Jie į rinkimus ėjo su antiimigraciniais šūkiais ir papirko suomius pažadais griežtinti atvykimo į Suomiją tvarką. Esą imigrantai griauna Suomiją ir naikina suomių kultūrą, tad būtina siekti, kad svetimtaučių šalyje liktų kuo mažiau. Suomijos politikos mokslų profesorius Janas Sundbergas aiškina, kad šios partijos ideologija yra socialdemokratinės gerovės siekimas nacionalistinėmis ir ksenofobinėmis priemonėmis.

Na, o Prancūzijoje vis populiaresnė tampa itin radikali ultradešinioji partija, vadovaujama Marine Le Pen. Beje, kovo mėnesį vykusiuose vietos rinkimuose ši partija sutriuškino prezidento N.Sarkozy partiją UMP, nors ir ši nepasižymi itin tolerantiškomis bei liberaliomis nuostatomis imigrantų atžvilgiu.

Savo ruožtu Nyderlanduose radikali dešinioji Laisvės partija parlamente turi 24 vietas, tokie pat Švedijos demokratai užsitikrino 24 vietas, Danijos liaudies partija iškovojo 25 parlamentarų krėslus.

Danijos liaudies partija nėra politiškai itin įtakinga, tačiau analitikai pabrėžia, kad partijos skelbiamos ksenofobinės idėjos išplito į kitas partijas ir dabar iš esmės kone visi Danijos politikai yra savotiški radikalai.

Suvaržymų kitatikių atžvilgiu daugėja

Taigi visų šalių radikalai, nepaisant jų turimos įtakos, reikalauja, kad imigracija būtų stabdoma, o atvykėlių (ypač jei jie atvyko iš islamiškų šalių) laisvės kuo labiau suvaržomos.

Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį Prancūzijos parlamento žemieji rūmai patvirtino įstatymo projektą, draudžiantį musulmonų moterims viešai dėvėti visą veidą dengiančius gobtuvus. Ir tai toli gražu ne vienintelis musulmonus ribojantis sprendimas Europoje pastaraisiais metais, jei prisimintume Šveicarijoje įsigaliojusį draudimą prie mečečių statyti naujus minaretus ar dėvėti musulmoniškus drabužius Nyderlandų mokyklose.

Tačiau svarbiausia, kad dešiniųjų jėgų reikalavimų vis daugėja, jų spaudimas vyriausybėms stiprėja, o kartu gausėja juos palaikančių europiečių.

Beje, dešinieji spaudžia ne vien savo vyriausybes, bet ir ES sienų tarnybą “Frontex”. Iki šiol “Frontex” vaidmuo buvo labiau patariamasis, tačiau radikaliai nusiteikę politikai siekia, kad ši tarnyba imtųsi ir naujos funkcijos – apsaugos nuo imigrantų bei jų migracijos ES viduje kontrolės.

“Frontex” turėtų išplėsti savo veiklą, tapti sienų apsaugos koordinacijos centru, be to, būtina atidaryti “Frontex” padalinį prie Viduržemio pakrančių”, – siūlo prancūzai bei italai.

Europos Komisijos atstovas Olivier Bailly į tai atsako paprastai – visos šios priemonės, pradedant kontrolės postais, baigiant “Forex” padaliniais išilgai Viduržemio jūros pakrantės, yra kritinės priemonės, bet jų bus imtasi, jei kitos išeities nebus ir jei dabartinės Šengeno taisyklės iš tiesų taps našta Šengeno narėms.

Musulmonų suvaržymai Europoje

• 2004 m. Prancūzijoje musulmonų galvos apdangalai uždrausti valstybinėse mokyklose.

• 2008 m. veido dangalus dėvėti uždrausta Nyderlandų vidurinėse ir aukštosiose mokyklose.

• 2009 m. Prancūzijoje su musulmonų drabužiais uždrausta maudytis baseinuose.

• 2009 m. Šveicarijos gyventojai per referendumą pasisakė už draudimą statyti prie šalies mečečių naujus minaretus.

• 2010 m. Belgijoje musulmonėms viešose vietose uždrausta dėvėti veidą dengiantį nikabą.

• 2011 m. Dėvėti nikabą uždrausta viešose Prancūzijos vietose.