Iš 14 Baltijos šalių įmonių, 2004–2012 m. žengusių į vertybinių popierių biržą, šis žingsnis labiausiai pasiteisino lietuviškoms įmonėms „City Service“ ir „Linas Agro Group“ bei estų bendrovei „Starman“.

Žengti į akcijų biržą bendrovės nusprendžia tiek norėdamos pritraukti lėšų savo plėtrai bei ieškodamos alternatyvų bankų paskoloms, tiek siekdamos užsitikrinti solidesnę padėtį rinkoje, tačiau ne visoms šis sprendimas būna sėkmingas. Investicinės bankininkystės įmonės „Prime Investment“ finansų analitikų komanda įvertino visus Baltijos šalių įmonių pirminius viešus akcijų pasiūlymus (IPO), vykusius nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m., ir išrinko pačius sėkmingiausius atvejus.
Net trys lietuviškos bendrovės atsiduria pirmajame geriausiai buvimo biržos sąraše pranašumus išnaudojusių įmonių penketuke, nors apskritai per pastaruosius devynerius metus daugiausiai IPO Baltijos šalyse atliko Estijos įmonės. Iš 14 į biržą žengusių bendrovių aštuonios buvo estiškos, penkios lietuviškos ir tik viena latviška. „Šis pasiskirstymas iš dalies atspindi ir kapitalo rinkų išsivystymą bei aktyvumą Baltijos šalyse – Talino biržoje nuo seno vyko didžiausia apyvarta, o Latvijoje kapitalo rinka labiau simbolinė“, – komentuoja „Prime Investment“ direktorius Darius Saikevičius.
Rikiuodami įmones analitikai atsižvelgė ne tik į akcijos kainos pokytį nuo IPO pradžios iki 2012 m. rugsėjo, IPO proceso sėkmę, bet ir į pritrauktų lėšų panaudojimo efektyvumą, savo pozicijų įtvirtinimą rinkoje. Pastarasis kriterijus buvo ypač svarbus, nes, D.Saikevičiaus teigimu, vertinant tik akcijų kainų grafikus galima teigti, kad visi Baltijos šalių įmonių IPO šiandien yra nesėkmingi: nė vienos įmonės akcijų vertė nepralenkė pirminio akcijų platinimo kainos, vadinasi, nebuvo sukurta ir vertė akcininkams.
Įvertinę visus tris kriterijus, „Prime Investment“ analitikai padarė išvadą, kad daugiausiai naudos akcijų kotiravimas biržoje davė bendrovei „City Service“, antroje vietoje atsidūrė estų įmonė „Starman“, kuri analizės laikotarpiu spėjo ir ateiti į biržą, ir iš jos išeiti, o trečioje vietoje – „Linas Agro Group“.
„Sąrašo pirmūnai sėkmingai įgyvendino IPO metu deklaruotas strategijas ir investuotojams duotus pažadus – buvo vykdoma tiek organiška plėtra, tiek įsigyjamos kitos įmonės, kas padėjo „City Service“, „Starman“ ir „Linas Agro“ bendrovėms sėkmingai išplėsti savo veiklą. Kaip rodo Baltijos šalių IPO analizė, ne visos įmonės sugebėjo efektyviai panaudoti IPO metu pritrauktą finansavimą ir nesukūrė akcininkams žadėtos vertės“, – paaiškino D.Saikevičius.

Pirmūnės ir augo, ir įgyvendino planus

Visos sąrašo viršūnėje atsidūrusios įmonės šiandien veikia sėkmingai, o biržoje jos mėgstamos investuotojų ir jų likvidumas didesnis nei vidutinis rinkoje. Tiesa, „City Service“ akcijos kainos nuo 2004 m. gerokai nukrito – nuo 4,08 iki 1,82 euro, tačiau, pasak D.Saikevičiaus, šios įmonės iškilimą į pirmą vietą lėmė kiti aspektai: pats IPO buvo labai sėkmingas, nes akcijų paklausa šešis kartus viršijo pasiūlą, įmonė sugebėjo įsigyti kitas bendroves ir išsiplėsti už Lietuvos ribų. „Ši įmonė turi labai aiškią strategiją ir ją vykdo, todėl per pastaruosius penkerius metus įmonės pajamos padidėjo daugiau nei 175 proc. (nuo 199 iki 548 mln. Lt), turtas balanse pagausėjo beveik tris kartus (nuo 122 iki 345 mln. Lt), o pardavimo pajamos už Lietuvos ribų padidėjo beveik dešimt kartų“, – teigia D.Saikevičius.
Estijos įmonei „Starman“ analitikai antrą šio sąrašo vietą skyrė dėl to, kad derindama organišką plėtrą ir įsigijimus ji per ketverius metus biržoje sugebėjo smarkiai išplėsti savo klientų gretas ir kasmet pajamas auginti po 20–25 proc.
O štai „Linas Agro“, „Prime Investment“ analitikų nuomone, nors IPO įvykdė gana sudėtingu laiku – 2010 m., akcijas išplatino sėkmingai, pritraukė būrį investuotojų ir šiuo metu užima vieną aktyvesnių pozicijų Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
„Po IPO įmonė ėmėsi aktyviai vykdyti investuotojams duotus pažadus, pavyzdžiui, įsigijo arba padidino akcijų paketus šešiose įmonėse, aktyviai investavo į savo verslui strateginius objektus (tarkim, grūdų terminalo plėtros projektą Klaipėdos uoste). Tai leido padidinti įmonės pajamų potencialą, grupės įmonių dirbamos žemės plotą. Beje, tai vienintelė bendrovė, kurios kaina po IPO praktiškai nenukrito“, – komentuoja D.Saikevičius.
Penketuke atsidūrusių įmonių atstovai sutinka, kad jų sprendimas eiti į biržą pasiteisino ir davė naudos. „Linas Agro Group“ finansų direktorius Tomas Tumėnas pabrėžia, kad pinigai, kuriuos grupė pritraukė per tuos dvejus su puse metų, leido sustiprėti finansiškai ir buvo postūmis judėti į priekį. „Išplėtėme elevatorių tinklą, trąšų verslą, esame vieni didžiausių grūdinių kultūrų eksportuotojų – iki tol rinkoje buvome antri treti, o dabar esame pirmi antri“, – skaičiuoja T.Tumėnas.
Vertybinių popierių birža – tai alternatyva bankams, o tokią ambicingą plėtrą vykdyti vien iš bankų skolintomis lėšomis įmonių vadovai nenorėjo. „Ir bankai gali tiek neskolinti, ir rizikos laipsnis didelis. Taip saugiau. Mano supratimu, didelio masto investicijas finansuoti vien skolintomis lėšomis – absoliuti nesąmonė ir trumpalaikis požiūris, nes turi būti protingas nuosavo ir skolinto kapitalo santykis“, – įsitikinęs T.Tumėnas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.