Rizika
Principinis vertinimas, kad kuri nors visa ūkio šaka yra rizikinga ir su ja neverta turėti verslo santykių, jau prasilenkia su tikrove (tarkime, per krizę buvo įprasta skeptiškai žvelgti į visą statybų sektorių, į visus vežėjus ir kt.). Pasirodo, Lietuvoje jau šimtai kompanijų, kurios gyvena geriau nei dauguma kitų to paties sektoriaus įmonių.
Įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės “Creditreform Lietuva” duomenimis, didžioji dalis visų šakų ir dydžių įmonių šiuo metu yra vidutinės rizikos lygio (46 proc.); ypač rizikingomis pripažįstamos maždaug ketvirtadalis Lietuvos įmonių. Kaip paaiškėjo, mažiausiai rizikingos didžiosios įmonės (52,6 proc.), o prie rizikingiausių priskiriamos smulkiosios bendrovės.
Tačiau, “Creditreform” eksperto Romualdo Trumpos teigimu, ir tarp mažų kompanijų galime rasti kuo sėkmingiausiai veikiančių įmonėlių, o tarp didžiųjų – balansuojančių ties bankroto riba. Todėl vertinti kompanijų kredito riziką pagal sektorių esą jau netikslinga ir netgi rizikinga. Pvz., baldų pramonėje žymų rizikos sumažėjimą galima justi tik didelėse įmonėse, o štai pusė smulkiųjų įmonių vis dar didelės rizikos zonoje. Mat jos dirba tik vidaus rinkai.
Labai nevienoda situacija ir skirtingose mažmeninės prekybos įmonėse. Esą geriau nei vidutiniškai tarp mažmenos įmonių laikosi vaistinės, degalinės, taip pat gyvūnų maisto parduotuvės ar kai kurių maisto produktų (pvz., duonos) prekybos įmonės. O prekyba internetu yra aiškus pardavimo augimo lyderis, bet čia daugiau nei kur kitur yra rizikingų įmonių – tik geros ir blogos, vidutinių nėra.
“Krizei persivertus į antrą pusę, tendencijas būtų galima apibūdinti taip: gerėja “sunkiųjų” sektorių, t. y. pramonės ir transporto padėtis, o blogėja “lengvųjų” sektorių, tokių kaip paslaugos ir prekyba, kurie daugiausia orientuoti į vidaus rinką, padėtis”, – apibendrina R.Trumpa.