"Veido" archyvas

Uogytė po uogytės ir, ir mažylis bus neįveikiamas virusams ir bakterijoms

Daugelis tėvų iš anksto pasirašo nuosprendį – kai vaikas ims lankyti darželį, prasidės ir ligos. Ir, neva, nieko jau čia nepakeisi. Netiesa – šis tas ir mūsų rankose!

Nors vasara laikoma atsigavimo ir imuniteto stiprinimo laikotarpiu, dažnai tai nėra visai tiesa. Prisipažinkime, per tas atostogas vaikai valgo, kas papuola, dažniau privargsta, nei pailsi… Atėjus rugsėjui, kai vėl reikia grįžti prie režimo, tiek suaugusiesiems, tiek ir mažiesiems tai kainuoja daug nervų ir pastangų. Po vasaros įpratę eiti miegoti labai vėlai, vaikai tampa irzlūs, kai vėl reikia  anksti keltis. Taigi, į darželį ateina ne rausvaskruostis akių džiugsmas, o pablyškęs, juosvais paakiais, neišsimiegojęs zirzena, su visu maišu psichologinių problemų. Be to, neilgai trukus juos pasiveja ligos – dažni peršalimai, besikartojanti Herpes infekcija. Silpną imunitetą rodo ir pasikartojančios pūlingos infekcijos (furunkuliozės, abscesai, pūlingos anginos ir kt.). Tad pirmiausias patarimas – vasarą ilsėtis ir nepamiršti režimo! Stenkitės kiek įmanoma riboti laiką, praleidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio. Skatinkite daugiau judėti, būti gryname ore.

Prieš griebiantis vaistų

Geriausia visų peršalimo ligų profilaktika –  stipri imuninė sistema. Jeigu imuninės sistemos atsakas į ligos sukėlėjus per silpnas, mikroorganizmai nugalės – mažylis susirgs. Sustiprinti imunitetą galima duodant mažyliui kuo įvairesnio maisto. Žinoma, vasarą tegul prisikerta vitaminų, kurių gausu vaisiuose ir daržovėse. Tad vasarą netinginiaukite – derėkitės dėl kiekvienos suvalgytos uogos, spauskite mažyliams morkų, obuolių, burokėlių sultis ir griebkitės triukų, kad jie jas gertų… Kita vertus, mažyliams geriau duoti sugraužti morkytę, nei gerti jų sultis, nes tuomet jis gaus daugiau ląstelienos, be to, kramtant dirba galvos raumenys, gerėja smegenų kraujotaka.

Imuninę sistemą stiprina daugelis augalų, nuo seno vartojamų liaudies medicinoje –  arnika, tuja, alavijas, mėtos, šeivamedis, erškėtuogės vaisiai, ženšenis, jonažolė, ramunėlė, šalavijas ir kt. Šie augalai turi bakterijas ir virusus naikinančių medžiagų, vadinamųjų fitoncidų, kurie palengvina organizmo užduotį gintis, mažindami patekusių sukėlėjų kiekį.

• Svogūnas ir česnakas –  populiariausi fitoncidų atstovai. Jie pasižymi antibakteriniu poveikiu, panašiu į antibiotikų, o česnakų dar nemėgsta ir virusai. Česnakas ne tik didina atsparumą, bet ir susilpnina neigiamą radiacijos bei streso poveikį, veikia antialergiškai.

• Kambarinės gėlės! Fitoncidus išskiria ir kambarinės gėlės. Patalpų, kuriose auga citrusiniai augalai, rozmarinas, mirta, pelargonija, alijošius, ore žymiai mažiau mikrobų. Fitoncidus išskiria ir margalapė difenbachija.

• Ežiuolės – paprastai būtent iš jų gaminami imuninę sistemą stiprinantys preparatai, ji lengvina ir peršalimo ligų sukeltus simptomus. Ežiuolėje yra inulino ir eterinių aliejų, kurie stimuliuoja imuninę sistemą, o tiksliau –  baltųjų kraujo ląstelių, kurios atsakingos už organizmo atsparumą, kiekį. Ežiuolės šaknyse esančiuose baltymuose yra subalansuotas aminorūgščių kiekis, o jos lapuose daug provitamino A. Šio augalo šaknyse ir žieduose yra vitamino C.

Vasarą – arbatos iš lauko

Vasara – puikus metų laikas sustiprinti organizmą Lietuvos pievose ir miškuose augančiais vaistiniais augalais. Tam puikiai tiks šaltalankiai (ir uogos, ir lapai), erškėtuogės, medetkos, šermukšnių, dilgėlių, beržų pumpurų, saulėgrąžų žiedlapių arbatos bei nuovirai. Labai naudingas yra alijošius: palaikykite 2 cm alijošiaus juostelę  šaldytuve, po to labai plonai supjaustę užpilkite cukrumi ar medumi – išsiskyrusios sultys padės gerinti mažylio virškinimą ir sustiprins imunitetą. Ligas atbaidysite kasdien duodami jam po šaukštą trintų spanguolių su medumi. Jei mažylis pablyškęs – girdykite kraujažolių arbata.

Gydyti vaikus vaistingaisiais augalais reikia lygiai taip pat kaip ir suaugusiuosius, tik visko reikia duoti mažiau.

Pavyzdžiui, jeigu suaugęs žmogus paprastai užsipliko puodelį arbatos, vaikui užtektų trečdalio. Žoleles galima gerti jas sumaišius arba atskirai. Svarbu nenaudoti kokios nors vienos žolės ilgai ir daug, tada galima sulaukti ne tik naudingo, bet ir šalutinio poveikio. Geriau žoleles kaitalioti ir girdyti nestiprias arbatėles.

Žarnynas ir… imunitetas?

Taip, tai labai tarpusavyje susiję dalykai. Tinkamai subalansuota žarnyno mikroflora svarbi ne tik žarnyne vykstantiems procesams – ji sudaro apsauginį gleivinių barjerą “blogiems” mikrobams, taip pat palaiko organizmo ginybines jėgas, aktyvina imuninę sistemą. Gerosios žarnyno bakterijos – probiotikai – gaunamos valgant rūgščių pieno produktų (kefyro, jogurto). Kad žarnyno bakterijos turėtų kuo maitintis, svarbu valgyti ir skaidulingo maisto – jo esti grūdų produktuose, daržovėse, vaisiuose, ypač jų luobelėje.

Vaiko organizmo gerąją mikroflorą “žudo” ir jam sergant vartojami antibiotikai, todėl paskui mažyliui verta duoti žarnyno bakterijų “bendruomenę” atkuriančių gerųjų bakterijų preparatų.