Dešimtmetį sparčiai augusi Indijos ekonomika netikėtai ėmė buksuoti ir tapo ne tokia patraukli tiek užsienio investuotojams, tiek reitingų agentūroms.

Europiečiams vis rečiau įsigyjamų importinių prekių etiketėje tenka išvysti užrašą “Made in India”, nes Indijos prekių ir paslaugų eksportas į Europą per pastaruosius metus smarkiai sumažėjo, nors nuo 2003 iki 2010 m. prekybos apimtys tarp Europos ir Indijos buvo išaugusios kone dvigubai.
2011-ieji Indijai buvo vieni sudėtingiausių per pastaruosius keletą dešimtmečių, ir ne vien dėl prekybinių santykių su saiko jausmą pirkinių atžvilgiu pamažu atrandančia Europa.
Indija visuomet buvo didelių skaičių šalis. Čia gyvena daugiau nei milijardas gyventojų, egzistuoja milijonas skirtingų etninių grupių ir kalbama daugiau nei tūkstančiu skirtingų kalbų bei tarmių. Nuo 2000-ųjų Indija buvo dar ir fantastiško ekonomikos augimo pavyzdys: iki dešimtojo dešimtmečio vidurio šalis tapo viena sparčiausiai augančių ir besivystančių valstybių visame pasaulyje, kuriai netgi žadėta, kad būtent ji taps visos Azijos ekonomikos varikliu, ir net Baltuosiuose rūmuose Indija imta vadinti pasaulio supergalybe.
Didėjanti gerovė lėmė ir pačių gyventojų gerovės didėjimą ir netgi fizinį augimą. Nacionalinis Indijos medicinos žurnalas skelbia, kad dabar aštuoniolikmečiai vaikinai yra 4,5 cm aukštesni nei 1992-aisiais. Akivaizdu, kad tai lėmė geresnė mityba ir mažesnis sergamumas, kuriam savo ruožtu įtakos turi ir sparčiai progresuojantis Indijos medicinos mokslas.

Krizė – per vienus metus

Vis dėlto pernai šis įsisukęs augimo ir gerovės mechanizmas ėmė sparčiai lėtėti. Kaip teigia “The Economist” analitikai, nėra abejonių, kad Indijos ekonomika ir toliau augs, tačiau jau nepalyginti mažesniu tempu, nei buvo įprasta pastaruosius dešimt metų, kai šalies ūkis plėtėsi mažiausiai po 10 proc. per metus.
Jau pirmąjį 2011 m. ketvirtį šalies ekonomikos augimas sulėtėjo iki 6,1 proc., o antrąjį nebesiekė ir 6 proc. Ir nors Indijos politikai žada, kad šalies pramonė ir prekyba vėl ims kilti, tačiau jau niekas nebežada, jog ši plėtra bus didesnė nei 6 proc. per metus. Bet net ir tokia plėtra – nieko gero. Ekonomistų skaičiavimu, 6 proc. metinis augimas tik vos ne vos gali užtikrinti šalies finansinį stabilumą, tad jis turėtų būti bent dar keliais procentais didesnis, kad būtų galima vėl prabilti apie galimą Indijos suklestėjimą.
Kad Indijai ėmė išties nekaip sektis, iliustruoja trys neseni valdžios blaškymosi ir desperacijos pavyzdžiai. Pirmiausia Indijos vyriausybė metų pradžioje užsienio kompanijoms atvėrė savo neefektyviai veikiančią mažmeninės prekybos rinką. Kovo pradžioje toks sumanymas buvo atšauktas. Kovo viduryje vien tam, kad apgintų vietos pramonę, valdžia uždraudė medvilnės eksportą, tuo labai nuliūdindama Indijos ūkininkus ir verslo partnerius. Praėjus vos kelioms dienoms ta pati valdžia atsiribojo nuo šio sprendimo. Vėliau vyriausybė, lyg to būtų maža, nusprendė pakeisti dar ir mokesčių sistemą, kad būtų galima atgaline tvarka apmokestinti Indijoje verslą pradėjusias užsienio kompanijas.
Visi šie keisti žingsniai – vis prastėjančios ekonominės padėties padariniai, tačiau jie tik dar labiau mažina investuotojų entuziazmą, juolab kad pastaruoju metu netgi prabilta apie bankų sektoriaus nelikvidumo grėsmę. To pasekmė – didėjantis Indijos skolinimasis, o pastaraisiais metais valstybės skola jau priartėjo prie 10 proc. BVP. Tokios skolos neturi nė viena sparčiai besivystanti Azijos valstybė.
Dėl visų šių Indiją pastaruoju metu kamuojančių negandų verslininkai, ypač užsienio, linkę kaltinti šalies valdžią – vis dar nelanksčią, korumpuotą ir nepriimančią naujovių. Šalis pastaruoju metu prarado visus įmanomus pranašumus – dėl itin sparčiai didėjančios infliacijos didžiųjų ir labiausiai išsivysčiusių šalies miestų nebepavadinsi pigios darbo jėgos rojumi. Periferijoje, kur milijonai indų vis dar gyvena iš kelių JAV dolerių per mėnesį, verslui irgi nėra ko veikti: neretai čia ne tik neišplėtota infrastruktūra, bet nėra netgi elektros.
Be to, ne taip seniai Indiją liaupsinusios telekomunikacijų kompanijos, kurioms šalies vyriausybė buvo suteikusi beveik neliečiamųjų statusą ir netaikė jokių didesnių biurokratinių apribojimų, jau irgi pajunta lipnius vyriausybės pirštus.
Visų šių netikėtai pastaraisiais metais Indiją ištikusių nesėkmių rezultatas – investuotojų atsitraukimas, verslo partnerių JAV bei Europoje atsargumas ir atidus reitingų agentūrų žvilgsnis į šios dar prieš kelerius metus stebuklingai augusios šalies perspektyvas.