Šią savaitę Briuselyje susitiks ES ir Rusijos lyderiai. Ekspertai prognozuoja, kad rezultatų tai neduos. Tiesą sakant, per šiuos kas pusmetį vykstančius susitikimus dar niekada neprieita prie esminių sutarimų.

Sunkus lagaminas, kurio nebesinori tempti paskui save, tačiau nedrįstama ir išmesti. Tokią ar panašias analogijas politikos apžvalgininkai pasitelkia bandydami apibūdinti kas pusmetį vykstančius Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikimus.
Iš tiesų šie susitikimai naudos tarpusavio santykiams duoda mažai: Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jie tampa dar viena proga pasakyti Vakarams, ką jis iš tiesų apie juos mano, o ES – atsikertant pakartoti, ką jau ir taip ne kartą yra sakiusi apie padėtį Rusijoje.
Nepaisant to, nuo 1994-ųjų, kai pasirašyta Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis, abiejų pusių lyderiai buvo susitikę jau 31 kartą.

Briuselis siunčia signalą

Teigiama, kad šį kartą susitikimas bus šaltesnis nei įprastai. ES pareigūnai, atšaukdami tradicinę vakarienę ir dviejų dienų susitikimą sutraukdami į kelias valandas, V.Putinui pasiuntė signalą, kad šiuo metu santykiai tarp jų nėra sklandūs. Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, pagrindinė to priežastis – Kremliaus Ukrainai darytas spaudimas prieš praėjusių metų lapkritį vykusį ES ir Rytų partnerystės valstybių viršūnių susitikimą Vilniuje, kuriame ji siekė pasirašyti Asociacijos sutartį su ES ir taip pasukti vakarietiška kryptimi.
Diplomatai užsimena, kad Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy ir ES vyriausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikos klausimais Catherine Ashton su Rusijos prezidentu V.Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu bandys atvirai kalbėtis apie aktualius ir probleminius dvišalių santykių klausimus, nevengdami ir aštrių aspektų, tokių kaip dažnėjantys žmogaus teisių pažeidimai Rusijoje ar Ukrainos aktualijos.
Tiesa, V.Putinas daugelį priekaištų galės nesunkiai atremti, nes pastaraisiais mėnesiais pasirašė nemažai potvarkių: iš kalėjimo paleido feminisčių pankroko grupės „Pussy Riot“ nares, panaikino kaltinimus „Greenpeace“ aktyvistams, suteikė malonę vienam žinomiausių politinių Rusijos kalinių Michailui Chodorkovskiui.
Kita Briuseliui ne mažiau aktuali tema – Ukraina. Paklaustas, ar Rusija per susitikimą yra pasirengusi diskutuoti šiuo klausimu, Rusijos ambasadorius ES Vladimiras Čižovas atsakė: „Aš esu tikras, kad prezidentas V.Putinas bus pasirengęs diskutuoti bet kokiu klausimu, kuris domins prezidentus Van Rompuy ir Barroso.“

Rusija veikia senais metodais

Analitinio „Carnegie“ centro Maskvoje ekspertė Lilija Ševcova teigia, kad du dešimtmečius besitęsiantys ES ir Rusijos lyderių susitikimai jau seniai nebevaisingi ir velkasi iš tų laikų, kai dar buvo tikimasi integruoti Rusiją į Europos normatyvinę darbotvarkę. “Briuselis ir Maskva daug kartų susitiko ir kūrė Rusijos integracijos strategijas. Ir nors viltys integruoti Rusiją į Europą žlugo seniai, biurokratinis aparatas tebeveikia“, – pabrėžia analitikė.
Žodžiais puoselėta „strateginės partnerystės“ tarp ES ir Rusijos idėja politiniame lygmenyje seniai išblėso, o šiuo metu jie vartojami kalbant išimtinai apie ekonominę tarpusavio priklausomybę. O „partnerystė vardan modernizacijos“, inicijuota Vokietijos kaip atsakas atšilimą, kurio tikėtasi Dmitrijaus Medvedevo prezidentavimo laikotarpiu, taip pat tampa tik praeities detale.
Pastaraisiais metais Kremlius ne kartą parodė, kad ten, kur kertasi Rusijos ir ES interesai, jis yra pasiryžęs veikti savais metodais ir pasiekti tikslą bet kokia kaina.
Ir šį kartą tikėtis apčiuopiamų sprendimų ar prošvaisčių pagerinti santykius tarp abiejų pusių – naivu. Briuselyje įsikūrusio „Carnegie Europe“ centro analitikas Dmitri Treninas atkreipia dėmesį, kad vieša paslaptis yra neretai niekinantis Kremliaus požiūris į šiandieninius ES lyderius. Jis taip pat primena, kad šių metų gegužę vyks rinkimai į Europos Parlamentą, tad iš principo keisis visas prie ES vairo stovintis elitas. Todėl tai dar viena priežastis, kodėl V.Putinas nerodys didelio entuziazmo ieškoti bendrų sąlyčio taškų su ES lyderiais.