BFL

Kylančios kainos gąsdina gyventojus, bet ne Vyriausybę, nes infliacija labiausiai padeda surinkti daugiau pajamų į biudžetą. Prognozuojama, kad kylant kainoms ir nedidėjant darbo užmokesčiui, daugelis Lietuvos piliečių gali gyventi blogiau nei krizės metais.

“Lietuvos žinios” rašo, kad Vyriausybė planuoja kitąmet surinkti dar 13 proc. daugiau mokesčių ir tokius planus grindžia oficialiomis ekonomikos augimo prognozėmis.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad šiuos planus paskelbusio premjero Andriaus Kubiliaus optimizmas gali būti pamatuotas, jeigu skaičiuojamas ne realus, o nominalus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas – kartu skaičiuojama ir infliacija.

“Jeigu tikimasi, kad infliacija kitąmet išliks didelė, o ji, matyt, tikrai tokia ir bus, bei ekonomika taip pat augs labai sparčiai, tada nominaliojo BVP augimas kaip ir šiais metais gali būti net dviženklis – sudaryti nuo 10 iki 15 procentų. Todėl nematau didelių prieštaravimų, kad ketinama surinkti maždaug 13 proc. daugiau pajamų ir maždaug tiek pat išaugs nominalusis BVP”, – sakė jis.

G. Nausėda pažymėjo, kad infliacijai didėjant sparčiau nei gyventojų pajamoms, smunka realus gyvenimo lygis. Todėl tikėtina, jog sustiprės įvairių interesų grupių spaudimas, kad būtų indeksuojamos infliacijos pasekmės.

“Kadangi valstybė taip pat yra darbdavys, tikrai neatmetu tikimybės, jog biudžetiniame sektoriuje dirbantys žmonės vis garsiau reikalaus, kad infliacijos pasekmės turėtų būti kompensuojamos ir dengiamos iš tų lėšų, kurios bus papildomai surenkamos į biudžetą”, – teigė jis.

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas sakė, kad vartojimas mažės ir dėl didėjančių emigracijos srautų. Todėl ilgainiui, net jeigu infliacija mažėtų, mokesčių surinkimo perspektyvos prastės.

“Infliacija dar labiau skurdina tuos, kurie ir dabar skurdžiai gyvena, bei mažina perkamąją galią tų, kurie iki šiol galėjo pakenčiamai gyventi”, – teigė S. Jakeliūnas.

Jis teigė, kad dėl to gali kilti ne tik socialinių, bet ir politinių problemų. Jo nuomone, valdžia neturi didelės manevro laisvės, tačiau gali, pavyzdžiui, sumažinti degalų akcizą iki minimalaus, reikalaujamo Europos Sąjungos.

“Gali ir prekybos centrus šiek tiek paspausti, kaip Lietuvos bankas mėgina spausti komercinius bankus dėl krizės metu iki 30 proc. jų padidintų komisinių mokesčių. Jeigu Vyriausybė nieko nesiims, daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos gyventojų greitai gyvens prasčiau negu krizės metais, kai kainos buvo mažesnės, o pajamos – tokios pačios”, – svarstė analitikas.