2012 Gegužės 29

Rokas Bancevičius

Infliacijos tempą Lietuvoje diktuoja žaliavų prekeiviai Vakaruose

veidas.lt

Pernai Lietuva ypač kentėjo nuo vadinamosios atsivežtinės infliacijos.

Rekordiškai augusios grūdų ir naftos kainos bei žemumose išlikęs euras į ekonominio nuosmukio spąstus patekusioms Europos Sąjungos šalims pernai atnešė dar vieną bėdą – didesnę infliaciją. Suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI) matuojami kainų pokyčiai (vidutinė metinė infliacija) 2011 m. ES buvo didžiausi per pastaruosius trejus metus ir siekė 3,1 proc. Žvelgiant į 1999–2011 m. laikotarpį tai buvo antras didžiausias Sąjungos infliacijos rodiklis (sparčiau kainos kilo tik 2008 m. – 3,7 proc.).
Pasaulinės kainų kilimo tendencijos neaplenkė ir Lietuvos. Mūsų šalyje SVKI per praėjusius metus vidutiniškai padidėjo 4,1 proc. ir aplenkęs atlyginimų kilimą vis dar spaudė gyventojų perkamąją galią žemyn. Priminsime, kad sparčiausiai 2011 m. infliacija didėjo Rumunijoje (5,8 proc.) ir Estijoje (5,1 proc.).
Didžiausią įtaką infliacijos spartai Lietuvoje pernai darė pasaulinėje rinkoje kilusios naftos ir kviečių kainos eurais. Brangstanti nafta brangino degalus ir iš esmės bet kokias paslaugas ar produkciją, kurių dedamojoje yra degalai. Taip pat brangę kviečiai kėlė maisto produktų kainas. Taigi 2011 m. Lietuva ypač kentėjo nuo vadinamosios atsivežtinės infliacijos.
Pernai metinė infliacija Lietuvoje didėjo iki pat gegužės, kai pasiekė 5 proc. Tuo metu ypač stipriai buvo juntamas atsivežtinės infliacijos efektas. 2011 m. gegužę automobilių degalai buvo 7,8 proc. brangesni nei prieš metus, o žaliavinė „Brent“ nafta – maždaug 12 proc. brangesnė nei 2011 m. pradžioje, skaičiuojant eurais. Maisto kainos Lietuvoje 2011 m. gegužę buvo 6,4 proc. didesnės nei prieš metus (kviečių kainos jau buvo pasiekusios savo kilimo piką ir vėlesniais mėnesiais nestipriai mažėjo). Antroje 2011 m. pusėje infliacija Lietuvoje pradėjo lėtėti būtent dėl to, kad nebebrango žaliavos. Tačiau labiau sumažėti kainų kilimui neleido 2011 m. liepos mėnesį 14–21 proc. padidinti dujų tarifai. Tarifų didėjimą taip pat iš esmės lėmė didesnės naftos produktų kainos pirmoje 2011 m. pusėje.
Žvelgiant į 2002–2011 m. laikotarpį pasaulinė grūdų ir naftos kainų įtaka infliacijai Lietuvoje buvo ypač didelė. Tai reiškia, kad jei kviečiai ir nafta pasaulinėje rinkoje labai brangsta, tikėtis lėtesnio kainų kilimo Lietuvoje neverta. Įdomu pastebėti, kad Vakarų Europoje žaliavų brangimas turi kur kas mažesnę įtaką kainoms nei pas mus. Taip yra dėl to, kad vidutinis europietis, gaudamas didesnes pajamas, santykinai mažiau išleidžia maistui ir degalams. Taigi didėjant lietuvių pajamoms žaliavų kainų pokyčiai mums bus mažiau svarbūs.
Ir šiemet infliacijos tempas šalyje išlieka spartus – SVKI matuojama infliacija 2012 m. balandį, palyginti su 2011 m. balandžiu, siekė 3,3 proc. Maistas buvo 2,6 proc. brangesnis nei prieš metus, elektra, dujos ir kitas kuras – taip pat 11 proc. brangesnis. Tačiau infliacijos tempas antroje metų pusėje turėtų sulėtėti, nes naftos kaina pradėjo mažėti, neseniai atslūgus įtampai Artimuosiuose Rytuose. Taip pat mažėja ir kviečių kainos pasaulinėje rinkoje, mat šiemet tikimasi gausaus grūdų derliaus.
Žaliavų kainų įtaka infliacijai svarbi ir tada, kai kalbama apie Lietuvos galimybes vykdyti Mastrichto infliacijos kriterijų. Siekiant įsivesti eurą Lietuvos infliacijos rodiklis būtų lyginamas su turtingesnių euro zonos šalių infliacija, o tų valstybių infliacijos rodiklyje naftos ir grūdų kainos lemia mažesnį svorį. Maža to, artimiausiais metais mažiausią infliacijos rodiklį bendros valiutos zonoje greičiausiai turės šalys, kurios šiuo metu išgyvena recesiją.
Tai reiškia, kad atmetus svarstymus apie galimą palankesnį politinį euro zonos šalių nusiteikimą priimti naujus narius, matyti, jog ekonominiai veiksniai, lemsiantys infliacijų skirtumą artimiausius kelerius metus, bus atsisukę prieš Lietuvą, o tai, ar Lietuva vykdys Mastrichto infliacijos kriterijų, greičiausiai priklausys ne nuo mūsų, o nuo tarpininkų Čikagos žaliavų biržoje. Išvengusi sparčios atsivežtinės infliacijos, artimiausiais metais Lietuva greičiausiai galėtų sėkmingai vykdyti kainų stabilumo kriterijų.

Didžiausią įtaką infliacijos spartai Lietuvoje pernai darė pasaulinėje rinkoje kilusios naftos ir kviečių kainos eurais.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Rokas Bancevičius:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...