BFL

Politinėms partijoms ir pavieniams politikams pabaigus dėlioti savo planus kandidatuoti vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose, „Veidas“ pamėgino atrinkti lengviausiai nuspėjamas ir įdomiausias dvikovas pateiksiančias rinkimų apygardas bei detaliau pažvelgti į sostinės kandidatus.

Dovaidas PABIRŽIS

Nors prognozuoti Seimo rinkimų rezultatus beveik lygu būrimui iš kavos tirščių ir nei vieni jų neapsieina be didesnių ar mažesnių staigmenų, vertinant paskutinių Seimo rinkimų rezultatus, partijų ir atskirų asmenybių reitingus, būsimus jų konkurentus, per 17 būsimo Seimo narių galima įvardyti jau dabar.

Keturios Vilniaus žvaigždės

Sostinėje tokiomis nuspėjamomis apygardomis galima vadinti keturias iš dvylikos apygardų. Naujamiestyje konservatoriai vietoj iki tol ten paskutiniu metu laimėdavusios Irenos Degutienės deleguoja buvusį ambasadorių JAV Žygimantą Pavilionį, kuriam neturėtų kilti daug sunkumų nugalėti. Šiai apygardai atitenka užsienio lietuvių balsai, o buvęs diplomatas yra populiarus šiose bendruomenėse. Kaip pažymi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis, nors buvęs ambasadorius rinkimuose dalyvauja pirmą kartą, jam paramą išreiškė I.Degutienė, kuri Nauja­miestyje surinkdavo daugiau balsų nei jos partija. Politologas prognozuoja antrą turą ir Ž.Pavilionio pergalę. Rimčiausią iššūkį jam mesti mėgins su liberalais einantis olimpietis Virgilijus Alekna, socialdemokratų sąraše esantis kompozitorius Faustas Latėnas ir „valstietė“ žmogaus teisių gynėja Dovilė Šakalienė.

Rimtos konkurencijos konservatoriai greičiausiai nesulauks ir Antakalnyje, kur turėtų nugalėti buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jaunas liberalas Vincas Jurgutis, sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela ar buvęs ambasadorius Vokietijoje, su partija „Tvarka ir teisingumas“ sėkmę mėginantis Vaidievutis Ipo­litas Geralavičius tiesiog neatrodo tie kandidatai, kurie būtų pajėgūs su ja konkuruoti.

Nors nacionaliniu mastu tai nėra itin žinomas politikas, tačiau jo konkurentai atrodo dar silpnesni.

Panaši padėtis ir Lazdynuose – čia Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rinkimuose deleguoja buvusį rajono seniūną Algį Strelčiūną, kuris jau laimėjo 2012-aisiais. Nors nacionaliniu mastu tai nėra itin žinomas politikas, tačiau jo konkurentai atrodo dar silpnesni. Tai jauna liberalė Aušrinė Armonaitė, socialdemokratas Julius Pagojus ar „valstietis“, buvęs Sauliaus Skvernelio patarėjas Vytautas Bakas, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatas buvęs Vilniaus vicemeras Jaroslavas Kaminskis.

Bene mažiausiai abejonių kyla dėl Karoliniš­kių, kur kandidatuoja valstiečių sąrašo lyderis Saulius Skvernelis, vien savo kandidatūra išvaikęs galimus konkurentus – buvusį Vilniaus merą ir Lietuvos laisvės sąjungos lyderį Artūrą Zuoką ir Seimo narį Liną Balsį. Jiems pasitraukus iš kovos, realiausiais S.Skvernelio varžovais taps konservatorius Kęstutis Masiulis, socialdemokratas Juozas Bernatonis arba LLRA-KŠS kandidatė Edita Tamošiūnaitė. Antrasis turas Karoliniškėse šiems politikams jau būtų pasiekimas.

Kaune konservatoriams reikės kovoti

Nors įprasta Kauną vadinti konservatorių miestu, tačiau šiemet dėl kai kurių sunkiai suprantamų partijos sprendimų keisti iki tol laimėdavusius politikus jaunesniais kandidatais, vos dvi šio miesto apygardas galime užtikrintai „atiduoti“ jiems. Sunku įsivaizduoti scenarijų, pagal kurį Žaliakalnyje galėtų nelaimėti partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. M.Jastramskio manymu, neverta tikėtis, kad liberalas Arūnas Gelūnas galėtų mesti jam rimtą iššūkį – šis politikas gana gerai žinomas viešojoje erdvėje, tačiau įdirbio apygardoje neturi, o ir Žaliakalnio rinkėjams jis nebus taip gerai pažįstamas.

Nesunkią pergalę konservatoriai turėtų pasiekti ir Petrašiūnuose, kur kandidatuos patyręs politikas Kazys Starkevičius.

Dviejose vienmandatėse apygardose Rytų Lietuvoje pergalė turėtų atitekti LLRA-KŠS kandidatams. Šalčininkų-Vilniaus apygardoje į parlamentą greičiausiai pateks Seimo narys Leonardas Talmontas, 2012-aisiais pirmajame ture surinkęs net 64 proc. balsų. Jam simbolinį iššūkį mėgins mesti Andrius Kubilius. LLRA-KŠS kandidatas Česlavas Olševskis turėtų pelnyti mandatą ir naujoje Medininkų apygardoje.

2012-aisiais Kėdainiuose dabartinė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė laimėjo jau pirmajame ture. Per tą laiką buvo nemažai pokyčių – Darbo partijos populiarumas nukrito, ji netgi pralaimėjo miesto mero rinkimus, tačiau kažin ar per ketverius metus rinkėjų preferencijos taip greitai pakito, todėl pergalę vis dar galima prognozuoti V.Baltraitienei.

Išlikusios socialdemokratų tėvonijos

Kitos mažai konkurencingos apygardos šalyje priklauso socialdemokratams. Vilkaviškyje, be abejonės, nugalės premjeras Algirdas Butkevičius, Marijampolėje – kitas socialdemokratas seimūnas Albinas Mitrulevičius, 2012-aisiais surinkęs 68 proc. balsų. Šiaulių Aušros apygardoje parlamentaras Edvardas Žakaris praėjusiuose rinkimuose pelnė 43 proc. balsų pirmame ir net 76 proc. – antrame ture, todėl jis čia išlieka neabejotinu favoritu, nors, pasak M.Jastramskio, Šiaulių rinkėjų prioritetus pastaruoju metu, kai savivaldoje įsitvirtino visuomeniniai komitetai, nuspėti yra gana sudėtinga. Kitos partijos šiose apygardose stiprių kandidatų taip pat nepateikia.

Tokių apygardų, kur socialdemokratai per praėjusius rinkimus laimėjo daugiau nei užtikrintai, yra ir daugiau. Tauragėje dominavo Darius Pe­tro­šius, Jonavoje – Rimantas Sinkevičius. Prienų-Birš­tono apygardoje Andrius Palionis surinko per 73 proc. balsų, o buvusioje Jurbarko apygardoje (dabar Jurbarko-Pagėgių) užtikrintai laimėjo Bronius Pauža. Nors šalyje tai yra mažiau žinomi politikai, jų sėkmę galima prognozuoti ir šiuose rinkimuose. Dvikova tarp dviejų dabartinės vy­riau­sybės ministrų – Juozo Oleko ir Algimantos Pa­bedinskienės įvyks Sūduvos apygardoje, tačiau čia taip pat sėkmė turėtų lydėti socialdemokratą.

„Jei bent vienoje iš šių apygardų laimėtų kas nors kitas, tai jau būtų tam tikras netikėtumas. Aiš­ku, būna tokių šūvių, kai kažkas atsiranda, iš Vil­niaus ne visada matome, kas tuose regionuose vyksta. Bet tokiose apygardose, kurias sudaro vidutinio dydžio miestas ir aplinkinis rajonas, socialdemokratams sekasi gerai, todėl labai didelių netikėtumų nereikėtų laukti. Nacionaliniu mastu tai nėra labai gerai žinomi politikai, bet tai, kad mes jų nematome televizijos laidose ar portaluose, nereiškia, kad jie nėra gerai įsitvirtinę savo apygardose. Be to, reikia žiūrėti, kas yra savivaldoje, nes ji suteikia tam tikrą administracinį resursą ir viešumą. Tai yra startinių pozicijų pranašumas. Kad ir Jonavos pavyzdys, meras – Sinkevičius jaunesnysis, o kandidatas – Sinkevičius vyresnysis, abe­jonių čia beveik nekyla“, – situaciją vertina po­litologas M.Jastramskis.

Dešimt įdomiausių vienmandatininkų dvikovų

„Veidas“ atrinko ir dešimt įdomiausių vienman­dačių apygardų, kuriose susigrums politikos sunkiasvoriai, o galutinę pergalę šiose dvikovose prognozuoti yra pakankamai sunku. Net keturios iš šių apygardų yra Kaune.

Šilainiuose į antrą rinkimų etapą turėtų patekti čia įprastai renkamas konservatorius Rimantas Jonas Dagys ir vienos populiariausių partijų šiandien – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ra­mūnas Karbauskis. Pažįstamų pavardžių čia galima atrasti ir daugiau: tai buvęs Kauno meras, liberalas Rimantas Mikaitis, socialdemokratė Birutė Vėsaitė ir darbietis Mečislovas Zas­čiu­rinskas. M.Jastramskio manymu, R.Karbauskiui gali būti kiek sunku įeiti į šią apygardą, o ir laiko nėra daug, tačiau Lietuvos rinkimų istorija rodo, kad visoje šalyje populiaraus politiko bandymai laimėti sau nevisiškai priešiškoje apygardoje paprastai būna sėkmingi. Greičiausiai R.Kar­bauskis užsitikrins ir „Vieningo Kauno“ paramą, pritrauks konservatoriams nepalankų elektoratą, todėl jo šansai nugalėti tikrai yra geri.

Nacionaliniu mastu tai nėra labai gerai žinomi politikai, bet tai, kad mes jų nematome televizijos laidose ar portaluose, nereiškia, kad jie nėra gerai įsitvirtinę savo apygardose. Be to, reikia žiūrėti, kas yra savivaldoje, nes ji suteikia tam tikrą administracinį resursą ir viešumą

Dviejose Kauno apygardose savarankiškai dalyvaus į naujosios konservatorių partijos vadovybės nemalonę patekę politikos veteranai, praradę teisę kandidatuoti su partija. Kalniečiuose tai yra parlamentaras Arimantas Dumčius, kuris antrame ture greičiausiai susitiks su buvusiu Kau­no meru Andriumi Kupčinsku. Rinkimai pa­rodys, ar ilgametė A.Dumčiaus sėkmė buvo Kal­niečių parama jam asmeniškai, ar konservatorių partijai plačiau.

Panemunėje savo kandidatūrą kelia Vida Marija Čigrijienė. Jos varžovas iš TS-LKD – jaunas politikas Tadas Langaitis. Tačiau greičiausiai Panemunėje V.M.Čigrijienė susigrums ne su juo – čia savo kandidatūrą kelia ir socialdemokratas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, taip pat valstietis Aurelijus Veryga. „L.Linkevičius nėra tipinis socialdemokratas, jis labiau tinkamas ir kairei, ir dešinei, todėl čia jis gali pasiekti neblogą rezultatą. Be to, V.M.Čigrijienė Panemunėje 2004-aisiais pirmą kartą laimėjo savarankiškai, o ne kaip TS-LKD atstovė. Tik vėliau ji prisijungė prie partijos frakcijos. Taigi Panemunė per se konservatorių tvirtovė niekada ir nebuvo, noras balsuoti už kitas alternatyvias jėgas čia yra gana nemažas“, – būsimą kovą komentuoja M.Jas­tramskis.

Ketvirtoji intriguojanti dvikova Kauno Dai­navos apygardoje numatoma tarp dešiniųjų – liberalo Kęstučio Glavecko ir konservatoriaus, chirurgo Juozo Pundziaus, kuris pakeitė čia ligšiolinį konservatorių laimėtoją Kazimierą Kuzminską. Rezultatą prognozuoti sudėtinga – K.Glaveckas 2012-aisiais vienmandatėje apskritai nedalyvavo, o bandymai sugrįžti po pertraukos dažnai būna nesėkmingi. J.Pundzius yra naujokas politikoje. Sumaišties šioje apygardoje gali įnešti ir kiti kandidatai: su socialdemokratais dalyvaujanti „Vie­ningo Kauno“ politikė Rasa Šnapštienė, buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas arba „lito tėvu“ vadinamas tvarkietis Romualdas Viso­kavičius.

Dvi intriguojančios dvikovos įvyks Klaipėdos regione. Danės apygardoje susirems liberalas Simonas Gentvilas prieš pajūryje įprastai populiarų Naglį Puteikį. M.Jastramskio teigimu, dėl smukusių liberalų populiarumo, kuris kartu smukdys ir jų kandidatus vienmandatėse, kažką prognozuoti čia yra sudėtinga. O Gargžduose antrajame rinkimų ture beveik neabejotinai rungsis liberalas Eugenijus Gentvilas su tvarkiečiu Petru Gražuliu. Abu politikai pastaruoju metu buvo skandalų sūkuryje: E.Gentvilas vadovauja į korupcijos skandalą patekusiems liberalams, P.Gražulis – pagrindinis taip vadinamo „kol­dūngeito“ herojus.

„Tuose rinkimuose, kur jo partijai sekasi sunkiau, P.Gražuliui irgi sekasi prasčiau. 2008-aisiais antrajame ture jis laimėjo labai nedidele balsų persvara, tai rodo, kad ne visi rinkėjai jį taip jau mėgsta. Gargždų apygarda yra savotiška, tai Klaipėdos rajonas, bet per paskutinį dešimtmetį čia pradėjo keltis daugiau gyventojų iš Klaipėdos, jie čia statosi namus, turi daugiau pajamų ir tai nėra P.Gražulio rinkėjas“, – sako politologas M.Jastramskis.

Konservatorių išsikeltas siekis atsikovoti Pa­nevėžį lėmė tai, kad keletą savo partijos lyderių jie delegavo būtent ten. Akivaizdu, kad šį tikslą jiems įgyvendinti bus sudėtinga, tačiau dėl to bent jau rinkimuose Panevėžyje užvirs įdomi intriga.

Aukštaitijos apygardoje, kuri apima nemažą dalį Panevėžio rajono, kandidatuos konservatorė Rasa Juknevičienė. Praėjusiuose rinkimuose čia susirėmė socialdemokratas Domas Petrulis ir darbietis Rimantas Trota. Abu šie kandidatai varžysis rinkimuose ir šiemet. Be to, Panevėžio rajono savivaldoje dominuoja valstiečiai, būtent čia savo kandidatūrą kelti svarstė ir R.Karbauskis. Jam pasirinkus bandyti sėkmę Kaune, valstiečiai Aukštaitijoje iškėlė mažai pažįstamą kandidatę Guodą Burokienę.

Pasak M.Jastramskio, kadangi tai apskritai yra rajoninė apygarda, R.Juknevičienės šansai joje nėra dideli – paprastai tokio pobūdžio apygardose konservatoriams sekasi tik Pietų Lietuvoje. Tačiau greičiausiai jos ir D.Petrulio kovą išvysime antrajame rinkimų ture.

Panevėžio Vakarinėje apygardoje kovos konservatorius Arvydas Anušauskas. Jo pagrindiniu varžovu greičiausiai taps nepriklausomas kan­didatas Povilas Urbšys, remiamas valstiečių. 2012-aisiais jis antrajame ture čia surinko net 68 proc. balsų, todėl jis išliks favoritu ir šiuose rin­kimuose.

Įdomi 2012-ųjų dvikova pasikartos Alytuje. Tąkart čia nedidele persvara antrame ture pergalę šventė socialdemokratas Julius Sabatauskas, keliais procentais aplenkęs darbietį Kęstutį Daukšį. Abu šie politikai ir vėl susigrums ten pat, nors dėl sumažėjusio darbiečių reitingo kiek didesnes galimybes nugalėti turi būtent socialdemokratas.

Nemažiau įdomi kova laukia ir Šilutės (buvusioje Šilutės-Pagėgių) apygardoje. Čia rinkiminę dvikovą pakartos tvarkietis Kęstas Komskis ir socialdemokratas Artūras Skardžius. 2012-aisiais pastarasis nugalėjo minimalia persvara, antrajame ture surinkęs 50,7 proc. balsų.

Daug sostinės nežinomųjų

Tarp įdomiausių dvikovų neatsitiktinai nepateko nei viena Vilniaus miesto rinkimų apygarda. Nors paskutiniuose rinkimuose sostinėje sėkmė beveik visur šypsojosi dešiniesiems, šiemet stiprių kandidatų koncentracija čia itin didelė ir prognozuoti rinkimų baigtį daugelyje jų yra labai sudėtinga.

Štai naujojoje Verkių apygardoje jėgas išmėgins konservatorius, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys, buvęs švietimo ministras, liberalas Gin­taras Steponavičius, finansų ministrė, socialdemokratė Rasa Budbergytė, buvęs policijos vadas, A.Zuoko bendražygis Visvaldas Rač­kaus­kas. Prie šių kandidatų reikėtų pridėti ir LLRA-KŠS atstovą, Vilniaus miesto savivaldybės politinį veikėją Gžegožą Saksoną, darbietį Sergejų Dmitrijevą ir Nacionalinio transplantacijos biuro vadovę, valstietę Astą Kubilienę.

Ne mažesnė konkurencija ir Šeškinėje, kur praėjusiuose rinkimuose nugalėjo konservatorius Audronius Ažubalis. Tačiau jo nesudėtingą pergalę antrame ture lėmė tai, kad į antrąjį etapą tąkart pateko lenkas Zbignievas Maciejevskis. Šįsyk, be šių politikų, čia varžysis liberalas Andrius Mazu­ronis, socialdemokratas Algirdas Sysas, taip pat iš Seimo ką tik pasitraukęs darbietis Vytautas Gap­šys ir Artūro Zuoko žmona Agnė.

Senamiestyje, kur 2012-aisiais antrajame ture varžėsi A.Anušauskas ir Petras Auštrevičius, dešiniesiems atstovaus kur kas mažiau pažįstami politikai – konservatorius Mykolas Majauskas ir liberalas Vydutis Šereika. Todėl kur kas geresnius šansus čia turi buvęs Vilniaus meras A.Zuokas, socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė, L.Balsio bendražygis, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus ar finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, į rinkimus einantis su valstiečiais.

Panaši situacija ir Fabijoniškėse, kur D.Kreivį pakeitė visiškas konservatorių naujokas Vytautas Kernagis jaunesnysis. Stiprių konkurentų šioje apygardoje jam netrūksta – tai ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas darbietis Artūras Paulauskas, ir liberalė Dalia Kuo­dytė, ir jaunasis socialdemokratas, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, ir valstietis, buvęs Valstybinių kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovas Virginijus Poderys.

Mažai pažįstamų veidų atsidūrė naujojoje Pa­nerių apygardoje. Čia nuo kovos su S.Skverneliu atsitraukė Karoliniškėse 2012-aisiais laimėjęs L.Balsys. Liberalams čia atstovaus Julija Mac­ke­vič, Tėvynės sąjungai – jauna politikė Aistė Ge­dvilienė, socialdemokratams – kitas mažai pažįstamas veidas Saulius Povilaitis. Galimybių čia turi ir LLRA-KŠS kandidatė Romualda Po­še­veckaja, ir darbietė Vilija Filipovičienė.

2012-aisias Naujojoje Vilnioje nugalėjęs darbietis Sergejus Ursulas varžysis čia ir šiemet. Jam iššūkį mes liberalas galiūnas Žydrūnas Savickas ir LLRA-KŠS kandidatė Vanda Kravčionok. Tie patys politikai varžysis ir Justiniškėse, kur praėjusį kartą laimėjo konservatorius Paulius Saudargas, antrame ture lengvai nugalėjęs LLRA-KŠS kandidatę Sofiją Matarevič. Tačiau rezultatai gali susiklostyti kitaip, jei į kitą etapą patektų socialdemokratas Gediminas Kirkilas arba sostinės vicemeras Linas Kvedaravičius.

Vienintelę 2012 m. pergalingą Žirmūnų apygardą socialdemokratai šįsyk patikėjo ūkio viceministrui Mariui Skarupskui, kuris varžysis su konservatore Vilija Aleknaite-Abramikiene, pakartotinius rinkimus po Vytenio Andriukačio išvykimo į Europos Komisiją čia laimėjusiu liberalu Šarūnu Gustainiu ir „Lietuvos sąrašo“ kandidate Aušra Maldeikiene.

M.Jastramskio teigimu, politikų ir politinių partijų vienmandačių apygardų pasirinkimą nulemia daugelis faktorių – politiko kilmės vieta, sub­jektyvus numanymas apie tai, kur vienas ar kitas politikas daugiau žinomas, tikėjimas susilaukti mažiau konkurencijos. Tačiau tarp to, kaip politikui atrodo jo populiarumas ir vertinimas konkrečioje vietovėje, ir realaus žmonių vertinimo dažnai būna didžiuliai skirtumai. Todėl tikrai ne visada tokie pasirinkimai būna racionalūs ir gerai apskaičiuoti.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA