ES universitetinį išsilavinimą turi apie 30 proc. žmonių, o iki 2020 m., kaip prognozuojama, jų bus apie 40 proc. Lietuvoje šis skaičius siekia tik 20 proc.

Vis dar vyrauja nuomonė, esą Lietuvoje susidarė intelekto perteklius. Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorius prof. dr. Alvydas Pumputis tokias kalbas vadina nesolidžiomis ir neatitinkančiomis tikrovės: „Akivaizdu, kad visuomenė suklaidinta. Universitetinį išsilavinimą turinčių žmonių skaičius atspindi konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose. Mūsų regionas dar nėra pakankamai patrauklus, todėl mums itin svarbu siekti lygiavertiškumo su kitais. Todėl norint pasiekti, kad iki 2020 m. mūsų šalies intelekto lygis būtų europinis, reikia keisti požiūrį ir gerai suvokti, kad intelekto ugdymas – tai ne išlaidos, o pajamos. Juolab kad šiuo metu universitetinį išsilavinimą Lietuvoje turi tik 600 tūkst. žmonių, kurių dalis pensinio amžiaus, dalies diplomo vertė jau moraliai pasenusi, nemažai emigravusiųjų. Įgyvendinant ambicingą europinį 40 proc. universitetinio išsilavinimo asmenų siekį, mūsų šalyje jų turėtų padaugėti dvigubai – iki 1,2 mln.“

Reikia pridurti, kad Lietuvoje įsidarbinamumo, turint universitetinį išsilavinimą, vidurkis yra 86 proc. Baigusiųjų MRU įsidarbina 95–99 proc. „Tai labai aukštas lygis, rodantis, kad rinka neprisotinta tokių žmonių. Beje, Japonijoje įsidarbina 41 proc. universitetų absolventų, nepaisant to, šalis plėtoja visuotinio aukštojo išsilavinimo idėją. Juk aukštasis mokslas atneša visuomenei visai kitų vertybių – tai ne vien profesinis rengimas. Pavyzdžiui, Japonijoje beveik nėra nusikalstamumo“, – pasakoja rektorius.

Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, 64 proc. Lietuvos BVP kuria paslaugų sritis, 32 proc. – pramonė, 4 proc. – žemės ūkis. Tad pagal tas proporcijas turėtų vykti ir intelekto kaupimas. Be to, Lietuva – tranzito šalis, todėl paslaugų sritis mums ypač aktuali: tai finansinės, teisinės, kitos socialinės paslaugos, pagal kurias modeliuojama ir aukštojo mokslo rinka. A.Pumpučio įsitikinimu, aukštojo mokslo sektorius apskritai yra sustiprėjęs, į jį jau reikėtų žiūrėti kaip į pritraukiantį kapitalo: vis daugiau užsieniečių noriai vyksta į Lietuvą studijuoti. Be to, universitetų sektorius gina šalies tapatybę ir leidžia jai įsitvirtinti pasaulyje, tobulėti.

Universitetai – tarptautinės grandinės dalys

MRU rektorius primena, kad sparčiai progresuoja pasauliniai universitetų megatinklai, ir tai ypač bus galima pajusti po kelerių metų: „Europoje netrukus turėtų atsirasti du didžiuliai atvirieji universitetai, kurie organizuos studijas nuotoliniu būdu – toks modelis labai populiarėja. Tokie universitetai brausis ir į Lietuvos rinką, o tai pakeis mūsų universitetų išsidėstymą. Pasaulinės tendencijos išlieka tos pačios: siekiama užvaldyti intelektą.“

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.