Grupė intelektualų išplatino viešą pareiškimą, kuriuo pasisako prieš platų dvigubos pilietybės įteisinimą. Pareiškimo autorių teigimu, “dvigubos pilietybės masinis įteisinimas nepriimtinas dėl moralinių, politinių, teisinių ir socialinių priežasčių”.

Viešą pareiškimą pasirašo filosofai Bronislovas Genzelis, Alvydas Jokubaitis, Kęstutis Dubnikas, Arvydas Juozaitis, Romualdas Ozolas, Vytautas Radžvilas, poetas Marcelijus Martinaitis, režisierius Faustas Latėnas, dalininkas Bronius Leonavičius, kiti asmenys.

Seimas šią savaitę turėtų balsuoti dėl dvigubos pilietybės galimybę išplečiančio naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projekto, kurio kritikai jį sako esant antikonstituciniu.

Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime svarstoma jau antrus metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik išvykusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją, bet ir po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.

Viešą pareiškimą dėl dvigubą pilietybę plačiai įteisinančio projekto išplatinę intelektualai tvirtina, jog dėl tokio teisinio reguliavimo atsirastų dvi nelygiaverčių Lietuvos piliečių kategorijos: asmenys, nuolatos vykdantys valstybės piliečio pareigas, ir asmenys, faktiškai tik besinaudojantys valstybės piliečio teisėmis.

“Antrąją, “atsarginę” Lietuvos pilietybę turintys asmenys išsaugotų politines teises, tarp jų – balsavimo teisę. Tokios teisės turėjimas reikštų, kad svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus spręstų ir sprendžiamojo balso teisę turėtų ne tik joje nuolatos gyvenantys piliečiai, bet su valstybe menkai susiję, realiai jai niekuo neįsipareigoję ir nuo jos reikalų faktiškai atitrūkę asmenys”, – rašoma pareiškime.

Pasak autorių, tokiomis sąlygomis autentiška valstybės piliečių politinės valios raiška ir jos tinkamas atstovavimas tampa iš principo neįmanomi, “jie gali būti ne tik iškreipti, bet tapti šalies politinio nestabilumo priežastimi ir grėsmių pačiai valstybei šaltiniu”.

Autoriai baiminasi, jog dvigubos pilietybės įteisinimas lėtintų ir stabdytų valstybės ekonominę ir socialinę raidą, nes tokiai pilietybei tapus masiniu reiškiniu, politikams ir valdžios institucijoms, anot jų, atsivertų plačios galimybės laisvai manipuliuoti statistika.

“Formalių piliečių gausa leistų paslėpti ir toliau ignoruoti šalyje susikaupusias ekonomines ir socialines problemas, lemiančias didžiulę šalies gyventojų emigracijos spartą ir mastą”, – rašoma pareiškime.

Galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, pasirinkusiems kitos valstybės pilietybę, pareiškimo autorių teigimu, “taptų galingu tautinę ir valstybinę sąmonę griaunančiu veiksniu”.

“Norimos priimti Pilietybės įstatymo pataisos iš tikrųjų grindžiamos paslėpta nuostata, kad nacionalinė valstybė mūsų laikais yra tapusi atgyvena, o piliečio ryšys su ja neturi būti kaip nors įpareigojantis”, – rašoma pareiškime.

Pareiškimą pasirašę intelektualai taip pat tvirtina, jog vieša retorika, jog dvigubos pilietybės įteisinimas yra visuotinai paplitusi tarptautinė praktika, yra klaidinanti.

Autorių teigimu, iš tikrųjų tokią pilietybę ribotai toleruoja tik kai kurios šalys, tačiau ir jose masinė dviguba pilietybė, visiškai atsieta nuo bet kokių asmens įsipareigojimų valstybei, įstatymiškai nėra skatinama.

“Tokias įstatymo pataisas, kurias priėmus dviguba pilietybė taptų masiniu reiškiniu, laikome pragaištingomis tautos ir valstybės ilgalaikių interesų požiūriu”, – teigia pareiškimo autoriai.

Jų vertinimu, Lietuvos pilietybė turi būti suteikiama kitos valstybės pilietybę turintiems asmenims tik ypatingais atvejais, tačiau ir turi būti įstatymiškai garantuota teisė automatiškai susigrąžinti Lietuvos pilietybę visiems ją turėjusiems asmenims, jų vaikams ir anūkams su sąlyga, jeigu jie atsisako kitos valstybės pilietybės.