"Veido" archyvas

Naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, beveik septyni iš dešimties suaugusių Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus naudojosi internetu, o du trečdaliai namų ūkių turi interneto prieigą.

Apklausa atskleidė, kad dažniausiai internetu naudojasi 18 – 29 metų jaunimas (96 proc.), 30 – 49 metų žmonės (88 proc.), gyventojai su aukštuoju išsilavinimu (91 proc.) ir didmiesčių gyventojai (78 proc.). Moterys internetu naudojasi kiek daugiau nei vyrai – atitinkamai 72 proc. ir 64 proc..

Pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų internetu dažniausiai naudojasi namuose ar asmeniniu mobiliuoju internetu. Darbe internetu dažniausiai naudojasi kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) apklaustų šalies gyventojų, o vienas iš dvidešimties respondentų internetu dažniausiai naudojasi kitur (3 proc. bibliotekose, 1 proc. mokymo įstaigose ir 1 proc. interneto kavinėse).

Internetu darbe daugiau už kitus naudojasi moterys, 30 – 49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Internetu bibliotekose dažniau už kitus naudojasi mažesnių miestų ir kaimo gyventojai, respondentai, kurie savo šeimos finansinę situaciją apibūdina kaip blogą.

65 proc. namų ūkių  Lietuvoje namuose naudojasi internetu. Interneto naudojimas miestų namų ūkiuose yra aktyvesnis: internetas yra 73 proc. didmiesčių namų ūkiuose ir 67 proc. – kituose miestuose.

Anot „Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės, tyrimo duomenys rodo, kad interneto naudotojų Lietuvoje sparčiai auga, o pagal interneto prieigą namų ūkiuose Lietuva lenkia daugelį Europos valstybių.

„Vertinant interneto skvarbą Lietuvoje, mūsų šalis tikrai turi kuo didžiuotis. Ispanija, Italija, Graikija, Kroatija, Čekija, Latvija – šios ir nemažai kitų Europos šalių atsilieka nuo Lietuvos pagal interneto prieigą namų ūkiuose“, – sako R. Ališauskienė.

Apklausos duomenimis, šiek tiek mažiau nei trečdalis (32 proc.) suaugusių šalies gyventojų  nė karto nesinaudojo internetu per paskutinius 12 mėnesių. Tai dažniau vyresni nei 50 metų žmonės (65 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (67 proc.), respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą (47 proc.), bedarbiai (41 proc.) bei nedirbantys pensininkai (85 proc.).

„Nors internetu nesinaudojančių žmonių dalis išlieka gana svari, tačiau tyrimo rezultatų ir ES statistikos biuro „Eurostat“ 2010 m. duomenų palyginimas rodo, kad ši dalis nuosekliai mažėja. Tokia tendencija turėtų išlikti ir artimiausiu metu – interneto naudotojų ir interneto prieigą turinčių namų ūkių skaičiai turėtų augti“, – teigia R. Ališauskienė.

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 14–17 d., apklausiant 504 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų). Apklausos rezultatų paklaida neviršija 4,5 proc.