„Verslas glaudžiai susijęs ir su įvairiomis teisės šakomis, todėl verta atkreipti dėmesį į naujausias šalies aktualijas: naujo Darbo kodekso projekto svarstymus, investicijų planavimo dokumentų rengimo pakeitimus, savivaldos teisinio reguliavimo naujoves – pastarieji pasikeitimai visose šiose srityse, be abejo, turės įtakos verslo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui Lietuvoje‘‘, – apie Lietuvos verslo aplinką ir jos pokyčius, susijusius su šiandieninėmis aktualijomis, kalba vienas žinomiausių Lietuvoje bylinėjimosi, arbitražo, viešojo sektoriaus ir Europos Sąjungos teisės ekspertų, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ partneris Gintaras Balčiūnas.

– Kuo investicijų pritraukimui svarbus verslo teisinis reguliavimas Lietuvoje?

G.B.: Verslo ir kitos teisės šakos atlieka verslo reguliavimo ir pagalbos verslui funkcijas. Svarbu, kad visi visuomeniniai santykiai ir procesai, kurie vyksta ir atsiranda versle, būtų tinkamai sureguliuoti teisės normomis. Verslininkai, kurdami įmones, investuodami, visų pirma žiūri į bendrą verslo aplinką, kurią sudaro visas kompleksas tam tikrų svarbių komponentų, paprastai struktūriškai vertinamų pagal daugelį parametrų. Žiūrima, kaip konkrečioje šalyje kiekvienas parametras atitinka normalioje verslo praktikoje priimtus ir taikomus standartus. Tai, matyt, lemia galutinį investuotojo pasirinkimą.

Jei kalbame apie verslo aplinką Lietuvoje, manau, kad Lietuva pamažu išsilaisvina iš praeities, tačiau yra likę gana daug sričių, kuriose valstybei reikėtų koreguoti teisinį reguliavimą, kad pritrauktume daugiau investicijų. Kita vertus, nors sulaukiame nemažai patarimų ir pasiūlymų iš šalies vidaus ar užsienio ekspertų, ne visada įsiklausoma į jų nuomonę. Dažnai, ypač iš politikų, girdimi tik deklaratyvaus turinio pasisakymai, kad tam tikri mechanizmai, kurie įprasti Vakarų šalyse, veikia. Norėtųsi, kad nuo deklaratyvių teiginių būtų pereita prie konkrečių reikalų bei esamų problemų sprendimo, o ne kalbėjimo lozungais, kurie dažniausiai nėra kuo nors pagrįsti.

– Darbo kodekso klausimas dabar, kai svarstomas naujas šio dokumento projektas, – itin aktualus. Jūs, eidamas teisingumo ministro pareigas, dalyvavote priimant Civilinį ir Baudžiamąjį kodeksus. Kaip manote, ar mums reikia keisti ir Darbo kodeksą?

G.B.: Verta paminėti, kad šiuo metu Lietuvoje veikiantis Darbo kodeksas realiai yra vienas paskutinių sovietinio palikimo dokumentų. Tyrimų duomenys rodo, kad daugelis šiuo metu galiojančio Darbo kodekso normų neveikia, nes kasdienis jų pritaikymas yra labai sudėtingas ir sunkiai suderinamas su šiuolaikine verslo aplinka. Būtų kur kas naudingiau sureguliuoti šį dokumentą taip, kad jis būtų veikiantis, o ne deklaratyvus teisės aktas, kuriuo mažai kas vadovaujasi kasdienėje veikloje.

Būtent dėl Darbo kodekso nelankstumo užsienio bei Lietuvos teisės ekspertai darbo santykių reguliavimą vertina kaip vieną blogiausių sričių, ypač veikiančių verslo aplinką Lietuvoje. Akivaizdu, kad naujas darbo santykių reglamentavimas ateityje neišvengiamas. Žinoma, nagrinėti šį klausimą reikėtų itin atsargiai, nes socialinė darbuotojų padėtis Lietuvoje kol kas nėra gera, atskirtis tarp neturtingų ir turtingų asmenų – viena didžiausių Europos Sąjungoje. Pagrindinis siekis keičiant Darbo kodeksą turėtų būtų kuo geresnis ir realus, o ne menamas, darbuotojų ir darbdavių teisėtų interesų realizavimas, jų interesų tarpusavio pusiausvyra.

Lankstesnis ir aktualesnis Darbo kodeksas, be jokio abejonės, labai reikalingas tiek verslui, tiek darbuotojams. Mažesni reikalavimai darbdaviui sumažintų riziką, todėl padaugėtų investicijų, tikėtina, atsirastų daugiau naujų darbo vietų. Manau, kad ir dėl nedidelių atlyginimų Lietuvoje kaltas esamas darbo santykių teisinis reguliavimas. Darbdaviai, apsidrausdami nuo didelės finansinės rizikos, kuri gali kilti, pavyzdžiui, atleidžiant darbuotojus, nusprendžia darbuotojui mokėti kuo mažiau. Jeigu tos rizikos nebeliks, tikėtina, kad atlyginimai Lietuvoje kils daug sparčiau.

Gerokai didesnis dėmesys turi būti skiriamas kolektyviniams darbdavio ir darbuotojų susitarimams, užtikrinant didesnę laisvę ir galimybes tartis konkrečiai dėl darbo sąlygų.

– Minėjote, kad verslas susijęs su įvairiomis teisės šakomis. Kokią reikšmę verslo aplinkai turi vykstantys pokyčiai valstybės savivaldoje?

G.B.: Kiekvienas verslininkas, ketindamas investuoti beveik į bet kurią sritį, visų pirma neišvengiamai ateina į savivaldybę. Deja, kad ir kokiais skambiais žodžiais apie pasirengimą investicijoms ir jų skatinimą kalbėtų savivaldybių institucijos, kol kas realybė yra kitokia. Vis dar labai dažni susiduriama su deklaratyvia retorika ir elementariu verslo lūkesčių nesupratimu, todėl praktikoje iš karto kyla problemų bandant spręsti jau pirmuosius būtinus klausimus, susijusius su naujo verslo kūrimu ir pradžia. Iki šiol dar sunkiai, ilgai ir painiai sprendžiami sklypų, statybų ir kitų leidimų, darbuotojų pritraukimo bei įdarbinimo klausimai. Verslo procesams vystantis reikia aiškių ir konkrečių sprendimų esant konkrečiai situacijai, o kaip greitai pasiseka tuos sprendimus surasti – tokia verslo aplinka iš tikrųjų ir yra.

Manau, įvesta naujovė – tiesioginiai merų rinkimai – prisidės prie didesnės tvarkos ir atsakomybės už priimamus sprendimus atsiradimo savivaldybėse, sprendimai bus priimami greičiau. Būtina stiprinti savivaldą: kuo daugiau teisių centrinė valdžia perduos savivaldai, tuo geriau bus ir verslui, ir gyventojams.

Siekiant pritraukti investicijų į Lietuvą verslo teisinės sąlygos turėtų būti ne blogesnės nei kaimyninėse šalyse. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, be abejo, turi pranašumą vien dėl savo rinkos dydžio, Estija – dėl artumo su toliau pažengusia Suomija, todėl Lietuvoje sąlygos plėtoti verslą turėtų būti palankesnės nei šalyse, kurios turi objektyvias geresnes starto pozicijas. Kalbėdami apie artimiausias savo kaimynes Latviją ir Estiją matome, kad mes dažnai velkamės uodegoje ir sekame iš paskos, vadinasi, dar reikia padirbėti ir pasitempti, kuriant konkurencingas sąlygas investicijų pritraukimui bei verslo plėtrai, kartu ir naujų darbo vietų kūrimui.

– Galbūt Vakarų valstybėse įžvelgiate teisinės sistemos pokyčių, kuriuos, tikėtina, ateityje taikysime ir Lietuvoje?

G.B.: Žiūrint į užsienio valstybių patirtį akivaizdu, kad vyksta teisinių institucijų struktūros transformacija, susijusi su pagreitėjusiu gyvenimo tempu ir siekiu užtikrinti teisinių procesų kokybę. Panašių pokyčių galima įžvelgti ir tokiose srityse, kaip sveikatos apsauga, švietimas ir pan. Į visas šias ir kitas valstybės valdymo sritis pradedama žiūrėti per tam tikrą verslo modelio prizmę: analizuojama, kiek reikia lėšų ir išlaidų, kad kuo racionaliau būtų galima pasiekti norimą rezultatą. Šiuo metu po truputį jau vyksta pokyčiai, susiję su teisinės sistemos optimizavimu: jungiami teismai, pertvarkomos prokuratūros, policija, kitos struktūros. Sujungiant institucijas lengviau optimizuoti sąnaudas, įdiegti specializaciją, pavyzdžiui, nagrinėjant bylas, spręsti tinkamo aprūpinimo ir kitus klausimus.

Greitėjant gyvenimui ir plečiantis verslo aplinkai Lietuvoje daugėja ir bylų visų instancijų teismuose. Prie teisminių bylų skaičiaus mažinimo prisidėtų dažniau naudojamas arbitražo bei sutaikinimo institutas. Bylas aktyviau sprendžiant arbitraže sumažėtų krūvis teismams ir kartu finansinė našta valstybei. Arbitražo ginčas sprendžiamas, pavyzdžiui, pagal ICC taisykles per šešis mėnesius, vadinasi, tai greitesnis ir dažnai kvalifikuotesnis verslo ginčų sprendimo būdas. Deja, pagal arbitražų skaičių mes taip pat atsiliekame nuo savo kaimynų latvių ir estų.

Asmeniškai teko prisidėti prie e. teismo kūrimo proceso. Džiugu, kad ši sistema plečiasi ir vis daugiau bylų perkeliama ir elektroninę erdvę, o tai paprastina, greitina ir pigina teisinius procesus. Ateityje ši sistema neišvengiamai dar labiau plėsis, vis daugiau bylų persikels į elektroninę erdvę. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ne visada virtualus rašytinis procesas užtikrina tinkamą teisingumo vykdymą ir teisingus teismų sprendimus. Raštu viską išsamiai ir teisingai parašyti yra gana sudėtinga, dėl to kartais procesinių dokumentų apimtis darosi labai didelė.

Justina Kariniauskaitė