Danijoje ir Suomijoje apsilankęs premjeras Andrius Kubilius ragino šių šalių verslininkus nepavėluoti į investicijų traukinį Lietuvoje. Mūsų šalis turi privalumų, bet investuotojai bijo biurokratų ir kontrolierių gaujų.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Lietuvos rytas” kartu su Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Lietuvos teisininkais iš advokatų profesinės bendrijos „Nordia” ieškojo skirtumų ir panašumų tarp verslo sąlygų Skandinavijoje ir mūsų šalyje. Kiek reikia laiko norint įsteigti naują įmonę? Dažniausiai pagal šį rodiklį pasaulyje reitinguojamos šalys ir jų verslo sąlygos.

Kaip teigė advokatas Martenas Stenstromas, įsteigti uždarąją akcinę bendrovę Švedijoje reikėtų dviejų savaičių. Jau įregistruotą, bet veiklos nevykdančią bendrovę nusipirkti dar lengviau – tam pakanka 15 minučių. Steigimo sąnaudos tėra simbolinės, įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nieko nekainuoja.

„Švedijoje valdžia konservatyvi. Ji turi užtikrinti, kad būtų kuo lengviau plėtoti verslą”, – kalbėjo teisininkas.

Jo kolega iš Danijos Nielsas Schiersingas minėjo, kad jo šalyje įregistruoti bendrovę galima internetu per teisines įmones.

„Mums tai yra įprasta, todėl galime įregistruoti įmonę per penkias ar dešimt minučių.

Žinoma, prieš tai akcininkai jau turi būti sutarę dėl nuostatų, dėl to, ką skiria direktoriais. O kai tai jau padaryta, įregistravimas užtrunka 5 minutes”, – pasakojo teisininkas.

Norvegijoje naujos įmonės registravimas, anot advokato Bjorno Hanestado, trunka ne ilgiau kaip dvi dienas. Bendrovėje pakanka vieno akcininko, kuris gali būti ir direktorius.

Lietuvoje viskas daug sudėtingiau. Steigiant nuo pat pradžių verslininko laukia ilga procedūra – įmonės pavadinimo rezervavimas, steigimo akto patvirtinimas.

„Tebėra likęs reikalavimas dokumentus patvirtinti pas notarą, o tai irgi užtrunka laiko.

Reikia privalomai įregistruoti Juridinių asmenų registre, tai užtrunka ne mažiau kaip 5 dienas”, – vardijo advokatė Ligita Ramanauskaitė.

Tiesa, Lietuvoje reikalaujamas įstatinis kapitalas yra mažesnis nei Skandinavijos šalyse.

Naujai besikuriančioms įmonėms Lietuvoje taikomos mokesčių lengvatos. Skandinavijoje didesnių nuolaidų verslo naujokams nėra.

M.Stenstromas minėjo, jog Švedijoje visiems taikomas fiksuotas pelno mokestis – 28 proc.

O pridėtinės vertės mokestis (PVM) priklauso nuo bendrovės veiklos. Bendras PVM yra 25 proc., o viešbučiams ir restoranams jis mažesnis – 16 proc.

„Danijoje mes taip pat neturime lengvatų mažesnėms įmonėms. Visiems taikomas vienodas pajamų mokesčio įmonėms tarifas – 25 proc. Dabartinė valdžia sprendžia, kaip jį sumažinti”, – kalbėjo N.Schiersingas.

Vienais didžiausių mokesčių pasaulyje garsėjančioje Norvegijoje, anot advokato B.Hanestado, verslo naujokams netaikomos lengvatos. Šioje šalyje pelno mokestis yra 28 proc., tiek pat apmokestinami dividendai. Toks pat yra ir asmens pajamų mokestis, neatsižvelgiant į algos dydį.

„Be to, Norvegijoje yra išlikęs kapitalo mokestis. Mažesnis PVM taikomas maisto prekėms, sveikatos paslaugoms, o kitiems – 25 proc.”, – vardijo B.Hanestadas.

Lietuvoje, jeigu maža įmonė nepasiekia 500 tūkst. litų apyvartos ir turi 10 darbuotojų, jai taikomas tik 5 proc. pelno mokesčio, o kiti turi mokėti 15 proc. pelno mokesčio.

„Bet mūsų šalyje kartais sudėtinga įsiregistruoti PVM mokėtoju, nes Valstybinė mokesčių inspekcija tikrina, ar įmonė bei jos vadovas neturi nuobaudų už mokesčių slėpimą ir kitus prasižengimus”, – pasakojo advokatė L.Ramanauskaitė.

Ar visuomenės grupės Skandinavijoje ragina valdžią mažinti mokesčius? „Mūsų valdžia – socialistai ir jie tikrai nemažins mokesčių. Jie siekia nebent tik juos padidinti, nes visuomenės poreikiai yra dideli”, – pasakojo svečias iš Norvegijos.

Tačiau turtingiems žmonėms Norvegijoje verslo sąlygos vis prastėja, tad jie išvyksta iš šalies.

Pavyzdžiui, laivų savininkams netaikomi mokesčiai, tačiau Norvegijoje jiems leidžiama būti tik 60 dienų per metus.

„Mano draugas yra vienas turtingiausių žmonių pasaulyje. Jis yra tanklaivių savininkas.

Bičiulis skundžiasi, kad Norvegijoje jam darosi blogai.

Vienas valdžios atstovas jam pareiškė, kad jis gali palikti šalį. O juk mano draugas suteikia darbą 50 tūkstančių žmonių.

Tai aiškiai parodo, kokios nuostatos laikosi valdžia mano šalyje”, – piktinosi teisininkas.

Tuo tarpu Danijoje, kaip pažymėjo N.Schiersingas, siekiama sumažinti mokesčių naštą verslininkams.

„Mums reikia sumažinti mokesčius verslui, bet ne darbuotojų atlyginimams, kad padidintume konkurencingumą”, – kalbėjo teisininkas.

Lietuvos verslas skundžiasi daugybe kontroliuojančių institucijų. O kaip yra Skandinavijoje?

Norvegijoje, kaip pažymėjo B.Hanestadas, priežiūra vyksta verslininkui pateikus veiklos ataskaitas. Žinoma, jei tai susiję su žmonių sveikata ir saugumu, kontrolė yra griežtesnė.

Norvegijoje akylai prižiūrima, kaip verslininkai moka mokesčius. Pavėlavusiems skaičiuojamos ir baudos, ir palūkanos.

Švedų įmones akyliausiai tikrina darbo saugos inspektoriai ir kontrolės komisija – ji stebi, ar mokami socialinio draudimo mokesčiai.

Tuo tarpu Lietuvoje, kaip pažymėjo L.Ramanauskaitė, yra per daug kontroliuojančių institucijų.

„Valdžios įstaigų atstovai verslo atžvilgiu dažnai būna labai kritiški. O juk būtent verslas yra biurokratų duondavys”, – sakė teisininkė.

Pasak jos, padėtis po truputį taisosi – vis lengviau gauti informaciją telefonu, gerėja aptarnavimas. Tačiau labiausiai trūksta stabilumo.

Nuolat kas nors keičiama, ir verslininkai negali būti tikri, kad vakarykštės taisyklės rytoj nebus pakeistos ir žmogus nebus nubaustas.