BFL

Baltijos šalių biržoms negalint pasigirti likvidumu, didelė dalis vietinių investuotojų pereina prekiauti į užsienį. Tai patvirtina ir statistika, o investicijų valdytojai kalba, kad užsienyje jau prekiauja daugiau nei pusė investuotojų. Tiesa, prekyba užsienyje susijusi ir su specifine rizika.

Dienos apyvartai Vilniaus, taip pat Talino ar Rygos biržose tik retkarčiais pastaruoju metu perkopiant 0,5 mln. eurų ribą, finansų makleriai vis garsiau prabyla, kad nemaža dalis vietinių investuotojų prekiauti vertybiniais popieriais pradėjo užsienio rinkose, rašo “Verslo žinios”.

“Vilniaus biržoje 2011 metais, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, jaučiamas akivaizdus sandorių sumažėjimas. Manau, kad pagrindinė to priežastis yra didžiųjų užsienio investuotojų dėmesio rinkai trūkumas, mat būtent jie pažadina ir smulkesnius vietinius investuotojus”, – teigė Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo prezidentas Artūras Keleras.

Anot jo, į vietinę biržą investuotojų nevilioja akcijų kainos ir rizikos santykis, palyginti su kitais regionais, tarkime, Balkanų, jis yra nepatrauklus.

“Nereikia pamiršti ir to, kad didysis rinkos šuolis jau įvyko – indeksas “Omx Vilnius” 2009 metais pašoko 46 proc., o pernai – 56,5 proc. Atitinkami Talino biržos rodikliai dar didesni”, – pridūrė A. Keleras.

Finansų maklerio įmonės “Orion Securities” Kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Strėlis teigė, jog užsienyje šiuo metu investuotoja 60-70 proc. mūsų klientų, o Lietuvoje – apie 30-40 procentų.

“Didesnį susidomėjimą užsienio rinkomis jaučiame jau gerą pusmetį, o tai lemia kelios priežastys, visų pirma rinkos dydis, likvidumas joje”, – kalbėjo finansų maklerio įmonės “Orion Securities” Kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Strėlis.

Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, Lietuvos gyventojai ir institucijos balandžio pradžioje užsienyje turėjo 16,051 mlrd. litų vertės vertybinių popierių. Per metus šis skaičius išaugo 26 procentais.