Įprastinės ginkluotės Europoje ribojimo sistema negali paversti Lietuvos “tarpine zona”, sako aukšto rango diplomatas, komentuodamas šiuo metu vykstančias konsultacijas atnaujinti tarptautinę sutartį.

“Mes nenorime tapti kažkokia specifine zona. Jau esame buvę visokiomis tarpinėmis ir buferinėmis zonomis”, – BNS sakė užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius.

Jungtinės Valstijos pastaruoju metu aktyviai ragina susitarti dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties, kuri numato karių ir sunkiosios ginkluotės ribojimus. Lietuva ir kitos Baltijos šalys šioje sistemoje nedalyvauja, motyvuodamos tuo, kad savo įsipareigojimų nevykdo Rusija.

E.Ignatavičius sakė, kad vasarą prasidėjusiose konsultacijose Lietuva pasiliko galimybę prisidėti prie sutarties, tačiau rūpinasi, kad neatsidurtų “naujų flangų erdvėje”.

“Mes labai atidžiai žiūrime, kad nenukentėtų mūsų saugumas, kad būtų išsaugotas skaidrumas, abipusiškumas ir kad neatsidurtume kažkokioje naujų ribojimų ar naujų flangų erdvėje, kur mums uždedamos lubos, bet negauname jokių saugumo garantijų”, – sakė diplomatas.

Įprastinės ginkluotės Europoje sutartis (ĮGES) nustatė Šaltojo karo jėgų pusiausvyrą. Vėliau, 1999 metais, Stambule buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties adaptavimo. Tačiau šio susitarimo ratifikavimas užtruko. NATO šalys siejo ĮGES su Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimu iš Gruzijos ir Moldovos. Rusija kategoriškai atmeta šias sąsajas.

Pasak E.Ignatavičiaus, bandyti toliau ratifikuoti 1999 metų sutartį yra “išbandytas ir labai sunkus kelias”. “Jeigu nepavyks derybos, veiks senoji sutartis. Galbūt ją bus bandoma modernizuoti”, – svarstė viceministras.

Diplomatas pabrėžė, kad Baltijos šalių padėtis yra “labai specifinė ir dėl geografijos, ir dėl istorijos”.

“Turime įvairios patirties, šalia mūsų yra daug karinių objektų. Matome ir girdime apie pratybas, kurios organizuojamos kaimyninėse valstybėse, o į scenarijus įtraukiama ir Lietuvos teritorija”, – sakė E.Ignatavičius.

Anot viceministro, Lietuva siekia, kad būtų atsižvelgta į “specifinius regioninius jautrumus”.

“Reikia atsižvelgti į NATO oro policijos misiją, kitą karinę infrastruktūrą, esančią Lietuvoje, kurią norime su NATO išnaudoti mūsų saugumui stiprinti. Žinoma, svarbu ir turėti konkrečius gynybos planus”, – sakė E.Ignatavičius.

Diplomatas pabrėžė esąs tikras, kad į Lietuvos poziciją bus atsižvelgiama tinkamai.

“Visi mūsų sąjungininkai mūsų poziciją puikiai žino, ji žinoma ir Rusijos pusei. Neįsivaizduoju tokios situacijos, kad į mūsų interesus neatsižvelgtų, nes paprasčiausiai tai nebūtų įgyvendinta. Galioja principas – “nieko apie mus be mūsų”, – sakė E.Ignatavičius.

Jis teigė, kad šiuos klausimus su Jungtinių Valstijų pareigūnais aptars ir spalio viduryje viešėdamas Vašingtone.

Lietuvos diplomatas sakė manąs, kad vadinamoji perkrovimo politika tarp Rusijos ir kitų šalių gali paskatinti greičiau spręsti klausimus.

“Tikimės, kad pozityvus klimatas paskatins Rusiją išreikšti visa tai konkrečiais įsipareigojimus. Tai atitinka Rusijos ir ES partnerystės modernizavimo dvasią. Gali būti, kad tie veiksmai, atsiradę tarp Rusijos ir kitų valstybių, paskatins ieškoti labai greitų sprendimų”, – sakė E.Ignatavičius.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) prieš kelias savaites dar kartą paragino atkurti įprastinės ginkluotės ribojimo sistemą Europoje.

“Šiemet turėtume sutarti atkurti įprastinės ginkluotės kontrolės režimo Europoje gyvybingumą, ir kitąmet modernizuoti ĮGES režimą “, – ji sakė po NATO ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimo Niujorke.

“Mums reikia abipusiško karinio skaidrumo. Ten, kur reikia, turi būti tikri kariniai ribojimai”, – sakė H.Clinton.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos dėl nusiginklavimo galėjo neatitikti Baltijos šalių regiono interesų.

Pasak šalies vadovės, jos sprendimas nevykti į susitikimą su Baracku Obama (Baraku Obama) Prahoje šį pavasarį buvo susijęs su Vašingtono bei Maskvos derybomis.

“Tai buvo surišta su derybomis tarp JAV ir Rusijos dėl nusiginklavimo pasaulyje ir tame tarpe Europoje. Matydama, kad tai gali neatitikti bent jau Rytų Europos ir Baltijos šalių regiono interesų, aš nenorėjau gerti šampaną už tokią perspektyvą”, – rugsėjo pradžioje transliuotame interviu TV3 laidai “Savaitės komentarai” sakė prezidentė.

Po kelių dienų premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuva turėjo abejonių dėl įprastinės ginkluotės sutarčių rengimo, bet JAV jas sėkmingai išsklaidė.

“Kai JAV prezidentas su Rusijos prezidentu pasirašė vadinamąją branduolinės ginkluotės apribojimo sutartį, buvo kilę tokių abejonių – o ką Rusija už tai gaus. Tos abejonės šiek tiek buvo siejamos su įprastinės ginkluotės sutarčių rengimu, bet tos abejonės buvo labai efektyviai ir tinkamai JAV administracijos ir jos atstovų išsklaidytos”, – interviu Lietuvos radijui tada sakė A.Kubilius.

Šių metų balandžio mėnesį JAV ir Rusijos lyderiai susitarė dėl branduolinių arsenalų mažinimo.

Naujoji sutartis turi pakeisti 1991 metų Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį (START), kuri nustojo galiojusi praeitą gruodį.

Naujojoje START numatoma, kad abi buvusios Šaltojo karo priešininkė galės turėti ne daugiau nei 1 550 naudojimui paruoštų branduolinių kovinių galvučių – apie 30 proc. mažiau, nei buvo nustatyta per paskutinį.