"Veido" archyvas

Paklausius buvusių ir dabartinių Ignalinos AE ir Ūkio, o dabar Energetikos ministerijos vadovų atrodo, kad kalbama ne apie tą pačią AE. Dabartiniai AE laidotojai net kreipėsi į teisėtvarką, kad ši išsiaiškintų, ar kas iš buvusiųjų kaltas ir yra baustinas dėl šios dienos situacijos. O šie jokio skandalo neįžvelgia.

Štai buvęs ūkio viceministras A.Dainius primena, kad dar nė viena atominė nebuvo uždaryta prognozuotais laiko ir finansiniais ištekliais. Žinia, painūs finansavimo mechanizmai leidžia manipuliuoti skaičiais, o sudėtingi technologiniai procesai – faktais. Tačiau kas galėtų paneigti, kad siekiant bet kokia kaina laimėti konkursą sutartys buvo pasirašomos akivaizdžiai per trumpais įvykdymo terminais ir dempinginėmis kainomis, užsitikrinus, kad paskui terminai bus pratęsti, o kainos padidintos?

Bent jau toks įspūdis susidaro analizuojant Valstybės kontrolės pernai paskelbtas išvadas. Negi profesionalai taip neišmanė darbų vertės, kad kai kur kainos padvigubėjo? Sutarčių ir vykdomų projektų kokybę bei įgyvendinimą laiku turėjo užtikrinti jau dešimt–penkiolika metų Ignalinos AE dirbantys  užsienio konsultantai, kurių kiekvienas per metus kainuoja maždaug po milijoną litų, būtini ir pagal sutartį su ERPB. Tačiau, regis, amžiaus projekto dalyviams buvo naudingiausia kuo ilgiau užtęsti aukso kiaušinius jiems dedantį procesą.

Sutartys dėl pagrindinių labiausiai vėluojančių projektų sudarytos pagal Anglijos teisę, o jose apibrėžta ginčų tvarka nepalanki užsakovui, sudėtinga greitai spręsti vėlavimo klausimus. “Nuspręsta samdytis kvalifikuotus konsultantus, kurie teisiškai įvertintų veiksnius, dėl kurių vėluoja projektai. Manome, kad būtina parengti minėtų projektų rangovų galimos atsakomybės ir galimų nuostolių nustatymo teisinį įvertinimą ir suplanuoti tolesnius veiksmus, įskaitant galimus projektų sutarčių pakeitimus ir papildymus”, – neslepia Ignalinos AE vadovas O.Čiukšys. Tik po teisinio įvertinimo paaiškės, ar neteks teisybės ieškoti ir tarptautiniame arbitraže.

Viceministras R.Švedas tiesiai sako, kad Lietuva norėtų apsieiti ir be neefektyvaus tarpininko ERPB: “ERPB – vienas iš dviejų kanalų ES skiriamų lėšų Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo procesui finansuoti. Kitas – Centrinė projektų valdymo agentūra prie Finansų ministerijos. Ateityje projektų finansavimą planuojame vykdyti per šią agentūrą”.

Ir dar viena naujiena. “Siekiant sumažinti uždarymo projektų išlaidas ir panaudoti Ignalinos AE darbuotojų, Lietuvos mokslo tiriamųjų institutų potencialą, planuojama nemažai eksploatavimo nutraukimo projektų vykdyti ir savo jėgomis, ne tik samdant brangius užsienio rangovus, – žada AE vadovas O.Čiukšys. – Ketinama reaktorių išmontavimo galimybių studiją ir visą jo įgyvendinimą vykdyti ir Ignalinos AE darbuotojų pajėgomis. Juk būtent jie geriausiai žino, kaip elgtis su RBMK-1500 reaktoriais, kuriuos daugelis jų sumontavo ir aptarnavo. Šį projektą įgyvendinę žmonės savo patirtį ateityje galėtų pritaikyti dirbdami su panašiais projektais ir ardydami kitus tokio tipo reaktorius”.

Energetikos ministerija žada, kad teisiniai veiksmai nestabdys Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo eigos. Tačiau noras prisiimti atsakomybę čia, Lietuvoje, užuot vertus bėdą dėl vėluojančių darbų ir išlaidavimo Briuseliui ar Londonui, kaip ir planai dalį darbų patikėti AE specialistams, o ne AE lipte aplipusioms firmelėms, kai kam gali gerokai sumaišyti kortas.