Dar nė vienas žmogus pasaulyje prieš mirtį nėra pareiškęs, jog labiausiai jam gaila, kad šiame gyvenime jis per trumpai prabuvo ir per mažai naršė internete.

Lietuvoje sparčiai daugėja vadinamųjų socialiųjų interneto vartotojų. Šie žmonės įvairioms medijoms per parą skiria vidutiniškai 9 val. 20 min. Dabar socialieji vartotojai sudaro 13 proc. visų besinaudojančiųjų internetu, o tarp jaunimo tokių – jau kone trečdalis.
Tiesa, ir bendras interneto vartotojų skirtingoms medijoms skiriamas laikas Lietuvoje neįtikėtinai ilgas – net 8 val. 35 min. Šie duomenys paaiškėjo po rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atlikto tyrimo „Media day“.
Kaip sužinome iš kitos, “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” šiemet atliktos sociologinės apklausos, į klausimą, kokiai veiklai jūs skiriate daugiausiai laisvo laiko savaitgaliais, daugiausiai respondentų (net 31 proc.) atsakė, kad naršo ir bendrauja internete. Su draugais susitinka jau tik 17,6 proc. apklaustųjų, laiką leidžia gamtoje, parkuose ar važinėja po Lietuvą – 13,4 proc., o į renginius vaikšto ar knygas skaito apskritai mažuma (atitinkamai 8 ir 4,5 proc. respondentų).
Žinoma, atsiras tvirtinančiųjų, kad šie duomenys rodo mūsų pažangą, esą ir Vakarų Europoje žmonės internete praleidžia daug laiko, ir tai labai pozityvu. Bet stebint tokius žmones man peršasi visai kitokios išvados. Aktyvių interneto vartotojų gyvenimas iš šalies atrodo kažkoks keistas, netikras. Juk toks žmogus aštuonias valandas miega, aštuonias praleidžia internete arba prie televizoriaus, dar pusantros valgo, taigi viskam kitkam (beje, ir darbui) lieka pusseptintos valandos. Kur tokioje dienotvarkėje įsitarpuoti santykiams su mylimuoju, su vaikais, su draugais ar giminačiais, kur vietos rasti kultūros renginiams ar išvykoms į gamtą, nelabai ir aišku. Beje, kaip pastebi darbdaviai, ir dirba tokie žmonės tarsi atbulomis rankomis, neatsakingai.
Ne taip seniai teko maloniai bendrauti su psichologu-psichoterapeutu Zenonu Streikumi. Jo žodžiais, dar nė vienas žmogus pasaulyje įvykus didžiuliam sukrėtimui arba prieš mirtį nėra pareiškęs, jog labiausiai jam gaila, kad šiame gyvenime jis per trumpai prabuvo ir per mažai naršė internete. Tada dauguma kaip tik gailisi, kad gyvenime per mažai savo laiko skyrė šeimai, vaikams, artimiesiems, per mažai padarė gerų darbų, per mažai rėmėsi tikrosiomis vertybėmis, per menkai pažino savo kraštą, visai be reikalo netikėjo Dievo ir pan. Nors “Facebook” tinkle per gyvenimą jis ir praleidžia tūkstančius valandų, tačiau jokių apgailestavimų dėl jo prieš mirtį kažkodėl nepateikia. Kažkodėl prieš mirtį tai traktuojama kaip tuščiai praleistas laikas.
Ir šią tiesą žmonės supranta skirtingu metu: vieni, kaip minėta, prieš mirtį, kiti – gyvenimo pusiaukelėje, treti – sukūrę šeimas, ketvirti – po nelaimių šeimoje, penkti – paprasčiausiai persisotinę internetu.
Gal pasirodysiu kaip seniena iš antikvariato, bet norėčiau palinkėti, kad žmonėms šis praregėjimas ateitų kuo anksčiau. Iš tiesų aš nekvestionuoju pažangos ir interneto sukurtų stebuklų, tiesiog manau, kad jam per dieną verta skirti ne aštuonias, bet, tarkime, dvi tris valandas. O likusį laiką gal geriau skirti šeimai, kultūrai, dvasiniam penui ir panašioms vertybėms.