Iš šiame “Veido” numeryje publikuojamos sociologinės apklausos sužinome, jog net 87,6 proc. respondentų mano, kad per pastaruosius 20 metų padėtis Lietuvos valstybės institucijose pablogėjo, tai yra jos nutolo nuo žmonių, jose įsišaknijo biurokratija ir dabar jos yra netgi dar neskaidresnės bei labiau korumpuotos negu sovietmečiu. Ir tik dešimtadalis apklaustųjų sutinka, kad valstybės institucijos dabar modernesnės, europietiškesnės ir labiau tarnauja žmonių interesams.

Tačiau su šiuo vertinimu drįsčiau nesutikti. Pažvelkime į keletą konkrečių institucijų: Valstybinės mokesčių inspekcijos šiuo metu praktiškai net lyginti nebeįmanoma su buvusia prieš 15–20 metų, Registrų centro – taip pat: anksčiau eilės, biurokratija, baisios patalpos, pasibaisėtinas aptarnavimas – dabar civilizuotos, vakarietiškos salės, moderni technika ir greitas bei malonus aptarnavimas. Arba dar viena institucija – Migracijos departamentas: prieš dešimt metų į jo padalinius keliaudavome kaip į sovietmečio muziejus, o dabar – kaip į naujų technologijų ir pažangos muziejų. Stulbinama permaina. Ką jau kalbėti apie Statistikos departamentą, kuris galėtų būti pavyzdys net daugumai Vakarų Europos institucijų.

Dar vienas pavyzdys: prieš 15 metų statybos leidimą gauti užtrukdavo iki dvejų metų, dabar tam užtenka ir 2–6 mėnesių. Ir to negalima nepastebėti. Taip pat negalima nematyti ir to, jog valstybės institucijose dirba daugiau jaunesnių, labiau išsilavinusių, progresyvių žmonių. Daugėja ir tokių tarnautojų, kurie elgiasi ne kaip stabdžiai, o kaip pažangos varikliukai.

“Veidas” mano, jog šias tendencijas reikia pastebėti, o geriausius valstybės tarnautojus dera pagarsinti ir pagerbti. Tai prieš kiekvieną Mindaugo karūnavimo, tai yra Valstybės, dieną mes ir darome jau šešerius metus. Ir renkame ne tik geriausius tarnautojus, bet ir progresyviausias institucijas.

Nes net ir padorūs tarnautojai, valdininkai kiekvieną dieną girdėdami, kad jie yra biurokratai, niekšai, tranai, siurbėlės ir kitokie kenkėjai, ilgainiui iš tiesų tokie tampa. Nes jiems kyla klausimas, kam stengtis, kam taupyti, kam padėti daugybei žmonių, jei už tai ir vėl būsi iškeiktas ir išvadintas parazitu ant valstybės kūno.
Kitaip tariant, kaip ir daugelyje kitų sričių, taip ir mūsų valstybės tarnyboje stinga elementaraus įvertinimo, šilto žodžio, padėkos (omenyje turiu ne kyšį), kartais tiesiog įsijautimo į tarnautojo kailį.

Žinoma, tai tinka ne visiems tarnautojams ir ne visoms institucijomos, nes yra tokių, į kurias gėda užeiti (jos “Veido” institucijų reitinge metai iš metų stumdosi gale), taip pat vis dar tūkstančiais skaičiuojami ir sovietinio sukirpimo klerkai, bet jie jau nebėra lemianti masė. Kitaip tariant, prieš 15–20 metų bendrą valstybės tarnybos darbo kokybę tebuvo galima įvertinti ketvertu pagal dešimtbalę sistemą, o dabar – jau septynetu. Praeis dar 20 metų, galbūt priartėsime ir prie devyneto.