Tėvai, pabandę savo šeimose pritaikyti verslo aplinkoje gimusius sprendimus, teigia, kad tai padėjo išspręsti daugelį problemų ir suvaldyti chaosą.

Sekmadienį septintą vakaro Hiden Springso miestelyje Aidaho valstijoje šeši Starrų šeimos nariai susirinko aptarti parėjusios savaitės įvykių. Starrai – tipiška amerikiečių šeima, tradiciškai paskirstanti kasdienius darbus. Davidas yra programinės įrangos inžinierius, jo žmona Eleonora rūpinasi keturiais jų vaikais, kurių amžius – nuo 10 iki 15 metų (vienam jų diagnozuotas autistinis raidos sutrikimas). „Iš tiesų mūsų gyvenimą buvo galima pavadinti visišku chaosu“, – sako Eleonora.
Kaip ir daugelis tėvų, Starrai pateko į spąstus tarp kadaise įsivaizduotos namų ramybės ir sekinančios kasdienybės rutinos. “Bandžiau taikyti “tiesiog mylėk juos, ir viskas bus gerai” filosofiją, bet tai nesuveikė, kol vieną dieną Eleonora tarė: “Dėl Dievo meilės, aš negaliu to pakelti”, – pasakoja Davidas.
Tai, ką vėliau padarė Starrai, stebina ir glumina. Užuot konsultavęsi su draugais ar giminėmis, jie atsigręžė į Davido darbovietę. Šeima ėmė taikyti pažangią programą, kuri vadinasi „paslankus vystymasis“ (angl. agile development). Ši programa populiari tiek JAV Silicio slėnio įmonėse, tiek Japonijos gamyklose. Programos esmę sudaro grupės dinamikos sistema, kai darbuotojai suskirstomi į mažas komandas, stebima kasdienė pažanga ir rengiamos savaitės peržiūros.
Davidas aiškina, kad kas savaitę organizuojami jo šeimos susitikimai praplečia bendravimą, didina produktyvumą, mažina stresą ir padaro kiekvieną laimingesnį dėl to, kad jis priklauso šeimos komandai. “Kai mes su žmona pritaikėme paslankaus vystymosi projektą savo namuose, savaitiniai susitikimai su penkerių metų dukromis dvynėmis greitai tapo šeimos gyvenimo puošmena, aplink kurią organizuojamas mūsų gyvenimas. Susitikimai pakeitė mūsų santykius su savo vaikais ir mūsų pačių santykius. Beje, susitikimai užima mažiau nei 20 minučių per savaitę.”

Idėjos perimamos lėtai

Pastarieji dešimtmečiai beveik panaikino ribą tarp darbo ir šeimos. Naujosios technologijos leidžia užduotimis apkrautiems darbuotojams dalykinius klausimus spręsti būnant namie su šeima, o kai kurie užsiėmę tėvai su savo vaikais bendrauja tiesiog iš darbo vietos. Tačiau, nepaisant nykstančių ribų tarp šeimos ir darbo pasaulių, idėjų perėmimas vyksta daug lėčiau. Tikėdamiesi pagerinti gyvenimą šeimoje, tėvai patiria vieną nesėkmę po kitos, nes naudoja pasenusias technikas ir klauso vadinamųjų “guru” ar „šeimos ekspertų“ patarimų.
O nauja tėvų karta perima sprendimus, gimusius verslo aplinkoje, ir tiesiog pritaiko juos namuose. Kitaip tariant, kai kurios šeimos jau ragauja dešimtmečiais trukusių novatoriškų grupės dinamikos tyrinėjimų vaisius, tokius kaip atskaitomybės blankai, šeimos „prekės ženklo“ kūrimas, lanksčiai organizuojamas maitinimas, efektyvesnis konfliktų sprendimas ir kt. Rezultatas – laimingesnė šeima.
1983 m. Jeffas Sutherlandas, Naujojoje Anglijoje dirbantis technologas, tyrė organizacines kliūtis kuriant programinę įrangą. Dauguma bendrovių taikė „krioklio modelį“, pagal kurį direktoriai dalijo ambicingus įsakymus užguitiems ir desperatiškai juos įgyvendinti bandantiems programuotojams. Dauguma tokių projektų žlugo. J.Sutherlandas nusprendė sukurti lankstesnę sistemą, kad idėjos būtų ne šiaip nuleidžiamos iš viršaus, bet galėtų prasismelkti ir iš apačios. Ir jam pavyko. Šiuo metu paslankaus vystymosi programa naudojama šimte šalių, ją taikant pertvarkoma daugybės įmonių vadyba.
Neįtikėtina, bet paslankumo gerbėjai pradėjo taikyti šias technikas savo šeimose, ypač bendraudami su vaikais. Pagrindinis paslankaus vystymosi programos elementas – atskaitomybė. Tai yra komandos naudoja „informacijos spinduliuotuvus“, pavyzdžiui, dideles, visiems matomas lentas, kuriose visi žymi savo pažangos žingsnius. Tarkime, Starrai sukūrė kontrolinį kasdienių darbų sąrašą, kuriame vaikai pasižymi savo atliktas užduotis. Štai ketvirtadienį Starrų vaikai rūpinosi pietumis, krovė nešvarius indus į indaplovę ir šėrė šunį. Į komentarą, kad kiti vaikai nebūtų tokie sukalbami, Eleonora atsakė: „Būtent taip maniau ir aš. Net pasakiau Davidui, kad dingtų su savo idėjomis iš mano virtuvės. Tačiau aš klydau.“
“Tą savaitę, kai mes su žmona pristatėme kontrolinį sąrašą savo vaikams, riksmų šeimoje sumažėjo per pusę. Bet tikru laimėjimu tapo šeimos susitikimai. Mes iškėlėme tris iš paslankaus vystymosi programos pasiskolintus klausimus: 1) Kas mūsų šeimai pasisekė šią savaitę? 2) Kas nepasisekė? 3) Dėl ko mes susitariame padirbėti kitą savaitę? Kiekvienas pasiūlo savo atsakymą, tuomet mes balsuojame dėl dviejų probleminių klausimų, kuriuos reikia išspręsti”, – pasakoja D.Starras.
Na, ir kas šioje šeimoje pasikeitė per trejus metus?
Pirma, vaikų įgalinimas. Susitikimų paslaptis yra leisti vaikams pasirinkti apdovanojimus ir bausmes. Vaikai, kurie planuoja savo laiką, nustato savaitės tikslus ir įvertina savo nuveiktus darbus, tampa labiau motyvuoti ir išsiugdo stiprius savikontrolės įgūdžius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-11-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.